Į teismą neatvykęs ir apie tai, kad negalės dalyvauti posėdyje, tik išvakarėse pranešęs Nerijaus Antanavičiaus, kuris yra atlikėjos Vilijos Pilibaitytės-Mios vyras, advokatas Aidas Mažeika turės aiškintis Advokatų taryboje.
„Kaltinamasis teigė, kad dėl gynybos su advokatu tarėsi nuo spalio mėnesio, o apie tai, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje, jis pranešė išvakarėse apie 16 val.
Į posėdį susirinko visi, išskyrus tą vieną advokatą. Jis kol kas net nepateikė advokato orderio, o jau prašo atidėti bylos nagrinėjimą. Manau, kad tokie advokato veiksmai mažų mažiausiai yra neetiški. Todėl kreipsiuosi į Advokatų tarybą, kad toks elgesys būtų įvertintas. Teismo posėdžiai negali būti taip žlugdomi“, – sakė bylą nagrinėjantis Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis.
Dar nepradėjus nagrinėti bylos iškilo ir dar viena problema.
Vienas kaltinamųjų – kaunietis Artūras Venslauskas – pareiškė norįs bylos nagrinėjimo klausytis posėdžių salėje, nors teisėjas nusprendė pasinaudoti vaizdo konferencijos būdu, kad kaltinamojo nereikėtų vežioti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į uostamiestį.
„Nebuvau informuotas apie vaizdo konferenciją. Teismo išvakarėse nuvykau į Klaipėdos areštinę susitikti su kaltinamuoju ir tik tada sužinojau, kad jo į uostamiestį neatveš. Nuo to laiko, kai su juo kalbėjau, daug kas pasikeitė. Ir jis pats norėtų tiesiogiai dalyvauti posėdyje“, – sakė advokatas Aivaras Surblys.
A.Venslauskas – vienintelis suimtasis šioje byloje. Kitiems trims teisiamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
„Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad taupant valstybės lėšas galima rengti posėdį nuotoliniu – vaizdo konferencijos būdu. Ir ateityje ketiname vadovautis tokia nuostata.
Jei kaltinamasis pareikš, kad ketina pateikti kokius nors dokumentus, jam fiziškai reikia dalyvauti juos pristatant teismui, į vieną kitą posėdį jis gali būti atvežtas, bet byla bus nagrinėjama vaizdo konferencijos būdu.
Gynėjui buvo suteikta galimybė po posėdžio pabendrauti su ginamuoju nuotoliniu būdu – jie salėje liko vieni, todėl nemanau, kad buvo pažeista teisė į gynybą“, – aiškino S.Bliudsukis.
„Manau, kad teismas ne visai teisus atimdamas teisę normaliai gintis. Dėl proceso nuotoliniu būdu teisėjas nėra priėmęs jokio procesinio sprendimo. Jei gaučiau tokią teismo nutartį, būtų galima ją skųsti.
Manau, kad iki kito teismo posėdžio prašymus dėl galimybės tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje parašysime abu su kaltinamuoju“, – trečiadienį kalbėjo A.Surblys.
Tikėjosi apgaule įgyti 200 tūkstančių eurų
Teisiamieji kaltinami tuo, jog įgijo veikiančios įmonės akcijas, perėmė buhalterinius dokumentus ir elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą, nors žinojo, kad jokios realios veiklos nevykdys.
„Jie turėjo laiko suplanuoti nusikalstamą mechanizmą, suburti narius į, kaip įtariama, organizuotą grupę ir pasiskirstyti vaidmenimis. Buvo naudojami 25 užsienio šalių ir vieno Lietuvos piliečio banko kortelių duomenys. Tie žmonės net neįtarė, kad jau nusipirko ar ketina pirkti automobilių priekabas. Tai pastebėjo vienas Lietuvoje veikiančių bankų ir užblokavo sąskaitas. Iki tol spėta užvaldyti daugiau kaip 8 tūkst. eurų, pasikėsinta įgyti dar 200 tūkst. eurų“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Saulius Galminas.
