Teismą pasiekęs skyrybų prašymas buvo pasirašytas abipusiu sutarimu. T.y. Maldeikių šeima sprendimą priėmė draugiškai, vienas kito nekaltindami.
Kai sutuoktiniai abipusiu sutarimu prašo nutraukti santuoką, procesas ilgai neužtrunka, jiems neprivaloma dalyvauti teismo posėdžiuose.
Dar prieš dvejus metus žurnalui „Stilius“ A.Maldeikienė atvirai kalbėjo apie meilę ir sutuoktinį.
– Su vyru judu kartu 37-erius metus. Ar ir šiandien, kaip kažkada, galėtumėte pasakyti, kad jums labai pasisekė, nes gavote gerą vyrą? (Klausimas užduotas 2015-aisiais. – Red.)
– Visi vyrai yra geri, jei rimtai žiūri į judesį, kuris vadinamas santuoka. Šeimų, sukūrusių rojų, nepažįstu. Santuokoje reikia aukotis, bet taip, kad išliktum savimi. Mane stebina pastaruoju metu lietuviškoje erdvėje sklindančios kalbos apie moteris, kurios, esą pasiremdamos iš kažkur atklydusiomis vedų tiesomis, aiškina, kad tikra moteris yra ta, kuri it paklusni avelė nuolankiai tarnauja savo vyrui. Ypač juokinga, kad dažnai tai dėsto ne pirmą kartą laimės ieškančios ponios.
Joms vertėtų suvokti, kad santykiai remiasi ne paklusnumu, o smegenimis. Jei man tektų kartoti santuokos kelią, kai ką daryčiau kitaip – nuo pat pradžių būčiau daug labiau savimi. Daugelyje situacijų vyro nuomonę priimdavau be sąlygų, norėdama išvengti konflikto, nes nemoku jų spręsti. O konfliktai yra gėris.
Vyrams patinka naiviai blakstienomis klapsinčios moterys? O mes turime pataikauti vyrams ar augti kartu? Gal kvailiems vyrams ir patinka nuolankios akutės, bet ar toks vyras padaro moterį moterimi?
Aš ir pati prisimenu, kaip negalėdavau be savo vyro išbūti ir penkių minučių. Niekam jo nepavydėjau, tiesiog kartu būdavo gera – gali kalbėtis, kikenti.
Šiandien galiu be jo gyventi, jei reikia, pasikalbu su juo mintyse, nes žinau, ką pasakys. Manau, jis taip pat ir be mano žodžių žino, ką pasakysiu. Juokinga, kai sudėtingam žmogaus gyvenimui siūlomi paaugliško lygio patarimai.
– Turite kietą išsilavinimą, nenuginčijamą nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, bet ar turite draugių, kurioms galite paverkti ant peties ar paprašyti patarimo?
– Žinoma. Kai sprendžiu sudėtingą gyvenimo klausimą, skambinu vienai draugei. Kai noriu pati sau atrodyti geresnė, ji gali pasakyti, kad nustočiau vaidinti, – už tai esu jai dėkinga.
– Kuo gyvenate pastaruoju metu? (Prieš dvejus metus klausė žurnalistė. – Red.)
– Svarbiausia – priėmiau sprendimą atsiduoti politikai. Nors viešas žmogus esu jau 26 metus, tokiam sprendimui teko pasiryžti. Man visada buvo svarbios klasikinės moters vertybės – Bažnyčia, vaikai, virtuvė (ne puodai, o šeima), puikiai jaučiuosi savo lysvėse tarp pomidorų ir agurkų. Bet ateina momentas, kai imi suprasti, kad kiekvienas turime pašaukimą ir geriau jam nesipriešinti. Manasis – mokyti ir būti politikoje vakarietiška jos prasme. Žmonėms politikai – prie lovio besibraunančios personos, bet iš tiesų skirti savo gyvenimą politikai yra auka. Labai didelė auka.
