–Rūta, esi vadinama žvaigždžių plaukų stiliste. Ar savo veikloje jau pasiekei viską, apie ką buvo svajota ilgus metus?
–Atrodo, jau nemažai nuveikiau, bet vis susirandu kažką naujo, įdomaus ir kitokio. Esu iš tų, kurie užsibrėžia tikslą, jo siekia, o pasiekę – juda toliau. Man patinka atrasti ir tobulėti, bet tam tobulumui jokios ribos neegzistuoja. Pati mano profesija reikalauja nuolatinio žinių gilinimo: aš viskuo ir domiuosi, noriu vis daugiau. Neslepiu, kad visada buvau maksimalistė: dirbdama kirpėja, norėjau tapti stiliste, vėliau pradėjau mąstyti ir apie nuosavą verslą. Dabar vadovauju atsinaujinusiam grožio salonui, kuris neatsitiktinai buvo pavadintas Cut Code vardu.
–Ne kiekviena moteris pasiryžtų nuosavam verslui. Papasakok, kaip kilo tokia mintis ir kas slepiasi už Cut Code pavadinimo?
–Mane tuomet labai palaikė klientės, drąsindamos, kad būtinai turiu tai padaryti, kad tikrai pavyks… Jau dešimtmetį vadovauju prekybos ir pramogų centre įsikūrusiam grožio salonui, kuris žinomas Salon+ Ozas vardu. Po ilgų planavimo ir laukimo mėnesių pagaliau atsinaujinome, todėl pasikeitė ir pats pavadinimas. Ne vienerius metus auginau kūrybinį projektą Cut Code: neatpažįstamai žaisdavau žinomų žmonių plaukų įvaizdžiais ir įamžindavau juos išskirtinėse fotosesijose. Cut Code yra mano širdies projektas ir jis man tapo savotišku simboliu to, ką galima pasiekti nuosekliu, nuoširdžiu darbu. Džiaugiuosi, kad grožio salonas nuo šiol vadinsis tokiu įkvepiančiu vardu.
–Prisipažink, ar vadovauti grožio salonui sudėtinga? Mūsų visuomenėje vis dar gyvas mitas, kad savininkė tik ateina, pabūna graži ir išeina.
–Salono savininkė, jei ji tokia, kaip aš, tikrai daug dirba. Tas darbas jai – ir laisvalaikis. Man būtų visiškai nepriimtina tiesiog užeiti pabūti gražia. Kadangi ir vadovauju, ir gražinu savo klientes, laiko sau beveik nelieka. Kartais tyliai pasvarstau: įdomu, ar yra toks verslas, kuriame lengva suktis? Norėčiau tokį pabandyti (juokiasi). Tuos, kurie įsivaizduoja, kad užsuku tik nagų nusilakuoti, galiu nuraminti – man taip nebūna. Aš nuoširdžiai ir daug dirbu.
–Kai darbe praleidi tiek valandų, kolegos tampa šeima. Kaip pavyksta sustyguoti moteriško kolektyvo darbą?
–Man pasisekė: jau daug metų dirbu su tuo pačiu savo senuoju kolektyvu. Be galo tai vertinu, nes su kolegėmis verdame tame pačiame katile, taigi ir prieskonius atidžiai suderinam. Juk moterys yra moterys. Kartais visos pajuokaujame, kad jau ir vaikai užaugo, o mes kaip kerpam, taip kerpam. Viskas gerai. Darbas seniai tapo dar vienais namais. Smagu, kad čia jaučiuosi kaip žuvis vandeny, todėl ir diena visada prabėga labai greitai.
–Ar per tuos dvidešimt karjeros metų pastebėjai, kokiomis savybėmis išsiskiria geidžiamiausi kirpimo meistrai?
–Manau, tik kūrybiškas žmogus gali dirbti tokį darbą: jis turi gebėti puikiai pritaikyti ir suderinti spalvas, formas ir detales. Man kurti labai padeda nuojauta, bet savo sėkmės formulės neišduosiu – paslaptis turi būti saugoma tik vienoje širdyje (šypsosi). Aš myliu savo darbą, savo profesiją ir įdedu daug pastangų. Klientais rūpinuosi nuoširdžiai, nes tuomet ir juos, ir mane aplanko geros emocijos. Žmonės tai vertina ir savo plaukus man patiki ne vieneriems metams – tuo viskas ir pasakyta.
–Prisipažink, ar įtikti žinomam žmogui sudėtingiau, nei įprastam klientui? Ar lietuvių žvaigždės įnoringos?
–Tiesa, man savo plaukus patiki daug žinomų veidų. Kasdien tenka dirbti su įvairiais žmonėmis ir jie tokie individualūs, bet kiekvienas – žinomas ar ne – visų pirma man yra gerbiamas ir mylimas klientas. Visi nori būti gražūs: džiaugtis tinkamu kirpimu, geru atspalviu ir sveikais, prižiūrėtais plaukais. Aš stengiuosi visiems padovanoti kokybišką savo darbą, nes man didžiausias įvertinimas – laimingas klientas.
–Ar dažnai tenka atkalbinėti tą laimingą klientą nuo pasirinkto plaukų įvaizdžio? Kaip tuomet išsisuki?
–Man darbe nuolat nutinka įvairių situacijų: tarkim, jei matau, kad klientė pasirinko netinkamą spalvą ar kirpimą, kitaip sakant, netinkamą įvaizdį, visada paaiškinu, kodėl to nereikėtų daryti. Žmogui galbūt ir graži atsinešta nuotrauka, bet įgyvendintas toks sprendimas bus nepraktiškas – neatitiks plaukų struktūros ir galimybių. Juk mano darbas ir yra viską padaryti taip, kad būtų gražu realiame gyvenime. Dažniausiai klientai prašo tokių šukuosenų ir įvaizdžių, kurių priežiūra būtų patogi ir paprasta. Visada paaiškinu, kas bus, kai galvą išsiplaus namuose ir po to teks bandyti patiems susišukuoti.
–Rūta, ar po tiek metų jau gali numatyti, ko pageidaus į Tavo kėdę pirmą kartą atsisėdusi klientė? Ar lengva nuspėti tautiečių norus?
–Žinoma, visos moterys nori būti gražios. Man jos tokios ir yra – tereikia mokėti tuos gražiausius bruožus atskleisti. Per tiek darbo metų jau iš pirmo žvilgsnio suprantu, kas, kaip ir kodėl. Tiesiog perskaitau mintis ir pamatau, kaip moteris turėtų atrodyti ir šis sprendimas visada pasiteisina (juokiasi). Lietuvės vis dar pakankamai konservatyvios ir mėgsta standartus, bet yra ir tam tikras sezoninis švenčių padiktuojamas bangavimas. Esu plaukų stilistė, todėl padedu visoms moterims pasirinkti joms labiausiai tinkantį variantą.
–Teko girdėti, kad eidama gatve stebi praeivių šukuosenas: ar savo įvaizdžiu skiriamės nuo pasaulinių didmiesčių gyventojų?
–Tikrai turiu tokį keistą pomėgį – stebiu žmonių šukuosenas. Mano dėmesys visada pirma krypsta į plaukus. Kartais būna situacijų, kai kažkas perduoda linkėjimus, o aš klausiu, kaip ta moteris buvo atsikirpusi: ar ji buvo trumpais šviesiais, ar ilgais kaštoniniais plaukais. Pagal kirpimą žmogų atpažįstu, o vardo kartais neprisimenu. Stovėdama eilėje kartais nužiūriu moterį priešais ir akimirksniu suprantu: štai čia tikrai mano kirpimas. Šiaip džiugu, kad gatvėse daugėja stilingai apsikirpusių ir nusidažiusių žmonių – jau ir pas mus atsiranda įdomesnių variantų. Visgi mes dar labai skiriamės nuo pasaulinių didmiesčių gyventojų ir tai yra normalu.
–Esi iššūkių ieškanti plaukų stilistė: štai seniai pasiekei ilgiausios kasos pynimo šalies rekordą. Ar sutiktum dabar pat pakeisti bet kokios gatvėje sutiktos moters įvaizdį?
–Žinoma, mielai. Tiesiog išsirinkčiau moterį, kuri nori pokyčių, bet neturi jiems galimybės. Paimčiau už rankos ir nusivesčiau į savo kirpėjos kėdę. Teko filmuotis galybėje tokių televizijos projektų, kur tiesioginio eterio metu keičiau moterims įvaizdžius – man visa tai buvo labai smagi kūrybinio darbo dalis.
–Kaip suprantu, iššūkiai Tave įkvepia. Įsivaizduok, atbėga klientė, kuri netikėtai gavo kvietimą dalyvauti renginyje ir turi vos penkiolika minčių pasirūpinti plaukais.
–Greitis manęs irgi nebegąsdina, nes penkiolika minučių yra labai daug – pasaulio čempionate per tiek laiko turiu iš plaukų sukurti šedevrą. Esu dariusi ir seminarą, kurio metu per trumpą laiką publikai pademonstravau visą įvaizdžio keitimo procesą. Televizijos projektuose prieš tiesioginį eterį taip pat visko nutinka. Žodžiu, esu tikra – ką nors sugalvočiau, nes visada turiu labai daug minčių.
–Pamenu, prieš gerą dešimtmetį, gatvėje prasilenkiau su moterimi, kuri atkreipė dėmesį violetine plaukų spalva. Dabar taip nešioja didžiausios stileivos. Ar savo klientes skatini nuolat pabandyti kažką naujo?
–Mieliau renkuosi klasikinius variantus ir derinu juos su madingomis detalėmis, kurios vieną ar kitą sezoną atsiduria ant bangos. Klasika visada madinga, o tai, kas madinga tik dabar – nebūtinai tinka! Man patinka keisti įvaizdžius ir sukurti kažką naujo, bet siūlau klientėms nors kurį laiką panešioti joms labiausiai tinkančius atrastus kirpimus. Su dažymu irgi panašiai: visada įvertinu, ar pokyčiai nepakenks pačiam plaukui. Juk kas bus, jei šiandien juos nudažysim juodai, o ryt – šviesiai ir dar su rožiniais galiukais…
–Tikiu, kad kiekviename darbe visko nutinka: gal ir žymioji plaukų stilistė Rūta karjeros pradžioje kokią blondinę namo išleido žaliais plaukais?
–Plaukų stilisto darbe kasdien tikrai gali nutikti išskirtinių situacijų (juokiasi): tarkim, moteris namie nusidažo plaukus ir rezultatas taip skiriasi nuo pavaizduoto ant pakuotės, kad ji kreipiasi į mane skubios pagalbos. Visko darbe nesuplanuosi, bet svarbiausia – jį atlikti profesionaliai. Bent jau aš visada žinau, ką darau ir darau tai nuoširdžiai, siekiu tik tobulo rezultato.
–Kaip tik ir norėjau klausti, ką norėtum perduoti moterims, kurios pačios namuose dažosi plaukus taupumo sumetimais...
–Kai paskui atbėga pas specialistą su prašymu tuos plaukus perdažyti – tai jau tikrai ne taupymas, o trigubos išlaidos. Specialistas tam ir yra, kad padėtų išvengti tokių nereikalingų pasekmių: jis įvertina plauko būklę, pataria saugų dažymo būdą ir parenka geriausiai tinkančią spalvą. Beje, norint teisingai nudažyti plaukus, reikia išmanyti daug taisyklių, o tai jau yra atskiras mokslas.
–Kaip manai, ar yra kokių nors tabu, kurių nederėtų laužyti sulaukus tam tikro amžiaus? Pavyzdžiui, kalbama, kad garbaus amžiaus moteriai nebepridera puikuotis ilgais plaukais.
–Dabar pasaulis keičiasi – keičiasi ir požiūris, ir mada, ir tam tikros taisyklės. Visada geriau atsižvelgti į moters statusui ir pareigoms taikomas etiketo rekomendacijas, tačiau, jei viskas teisingai sustyguota ir tinka, kodėl gi ne? Labai džiugu, kai žmonės išsiskiria iš pilkos minios. Amžius dabar skaičiuojamas kitaip, o ir galimybės visiškai kitokios, nei prieš dvidešimt metų. Man gražu, kai užsienyje matau garbaus amžiaus moteris sušukuotas, padažytas, madingai apsirengusias. Tarkim, Vokietijoje joms įprasta keletą kartų per savaitę su draugėmis susitikti grožio salone paplepėti ir pasigražinti. Žinoma, šios moterys ir atrodo nepriekaištingai – ryškios ir pasitempusios, nes gali sau tai leisti.
–Negaliu atitraukti akių nuo Tavo pačios plaukų: jie ilgi ir žvilgantys. Kaip ir man tokius turėti?
–Ačiū už tai. Tikiu, kad ilgi ar trumpi – plaukai yra moters grožio dalis ir jos vizitinė kortelė. Svarbiausia, kad jie būtų prižiūrėti, išpuoselėti ir sveiki. Tereikia tinkamai parinkti priemones, klausant profesionalo patarimų, o ne draugės rekomendacijų.
–Tikiu, kad visi pasvajoja namuose turėti kirpimo meistrę. Ar surandi laiko pasirūpinti ir savo šeimos narių plaukais?
–Labai geras klausimas. Prisipažinsiu, kad dabar užimtumas yra maksimalus, todėl, sugrįžus namo, man norisi tiesiog leisti laiką su šeima be darbo įrankių rankose. Anksčiau suspėdavau palepinti ne tik šeimos narius, bet ir gimines. Dabar šeimos vyrai gražinasi mano grožio salone – čia juos kerpa ir dažo ilgametę patirtį turinčios kolegės. Kas rytą prieš darželį dukrai supinu kasytes, bet visko nutinka – taigi šio meno išmokiau ir vyrą (šypsosi).
–Esi grožio salono savininkė, mama, žmona – kaip vienai moteriai viską suspėti ir kaip nesijausti kaltai, kai visko suspėti tiesiog neįmanoma?
–Vadovaujuosi tokia taisykle: kuo daugiau veikiu, tuo daugiau ir suspėju! Tikrai nieko negalima pasiekti be pastangų, be darbo. Aš suplanuoju savo dieną: kada ir ką galiu pasidaryti – ir taip gyvenu. Šiais laikais para, rodos, greičiau prabėga. Jei būtų įmanoma, nusipirkčiau tik papildomų valandų. Kiekvieną sezoną dirbu televizijos projektuose: gražinu jų vedėjus ir dalyvius. O kur dar modeliai, fotosesijos, žurnalų viršeliai, įvairūs renginiai... Esu veiklos žmogus ir man tiesiog nėra kada galvoti apie tai, kad kažko nuveikti nespėjau. Man niekada nebūna nuobodu.
