„Daug smagiau yra ne tuomet, kai tu darai interviu, o kai jį iš tavęs ima“, – juokdamasis patikino koncertų organizatorius ir atlikėjų vadybininkas.
Vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 – aisiais metais A. Butkevičius dirbo AIDS centre. Jis organizacijai padėdavo leisti informacinį leidinį.
„Tais pačiais metais nuo AIDS mirė vienas garsiausių pasaulio atlikėjų Fredis Merkuris, todėl lytinių keliu plintančių ligų prevencija vėl sulaukė didelio dėmesio. Jau gaudavome daugiau informacijos, kas vyksta užsienyje. Buvau šiek tiek girdėjęs apie šviečiamuosius koncertus, tad, idėja surengti tokį Lietuvoje vis sukosi galvoje“, – sakė A. Butkevičius.
Žurnalisto karjerą pasuko visai kitu keliu po to, kai jis Kaune, Laisvės alėjoje susitiko šviesaus atminimo Vytautą Kernagį. Tuomet vaikinas priėjo prie dainininko ir pasiūlė surengti pirmąją prezervatyvo šventę „STOP AIDS“. Įkalbinėti V. Kernagį ryžtis avantiūrai prireikė pusmečio. Vėliau prie dviejų entuziastų prisijungė ir koncertinė įmonė bei dar keli atlikėjai. Pasirodymas buvo numatytas Vilniaus sporto rūmuose. Nebrangius bilietus į intriguojantį renginį publika išgraibstė per kelias dienas.
„Bet norinčiųjų patekti į salę buvo gerokai daugiau, todėl apie 3000 žmonių į sporto rūmus tiesiog įsilaužė... Apsauga nesugebėjo su tokiu kiekiu žmonių susitvarkyti“, – prisiminė pašnekovas.
Jo teigimu, koncertas neįtikėtino populiarumo sulaukė, nes tuo metu renginius Lietuvoje dar mažai kas organizuodavo. Be to, uždrausta tema – prezervatyvai, AIDS, lytiniai santykiai – žmones labai intrigavo. Visiems atėjusiesiems buvo dalinamos apsisaugojimo priemonės ir informacija, kaip jomis naudotis.
„Kiek tarnybų turėjome apeiti... Kiek „tardymų“ įveikti, kol buvo leista surengti tokį koncertą. Tuo metu valdžios akyse buvome tikrų tikriausi antikristai“, – su šypsena kalbėjo A. Butkevičius.
Iki 1993 – ųjų jis suorganizavo dar kelis koncertus, o tuomet prasidėjo naujas gyvenimo etapas – buvo įkurta koncertinė agentūra „Tigris“. Keleri metai po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje įsikūrė pirmasis milijonierių klubas, kuriam priklausė ir vienas A. Butkevičiaus bičiulis. Neoficialios organizacijos nariams vis dažniau prireikdavo renginių organizatorių paslaugų, todėl buvo nuspręsta įsteigti jas galinčią atlikti įmonę.
Tuo pačiu laiku A. Butkevičius tapo ir grupės „Fojė“ vadybininku, todėl su žurnalistiniu darbu atsisveikino visam laikui.
Sukaktuvininkas neabejoja – periodas iki 2000 – ųjų buvo itin įdomus ir intriguojantis, todėl papasakoti visas istorijas neužtektų ir kelių knygų.
Pavyzdžiui, kartą Klaipėdoje buvo organizuojamas grožio konkursas, į kurį suvažiavo visi regiono nusikalstamo pasaulio atstovai. Po renginio tiek merginoms, tiek atlikėjams ir organizatoriams iš pastato teko pasišalinti tik padedant „Aro“ vyrams.
A.Butkevičius prisimena ir kelionę į festivalį „Kažkas atsitiko“. Tuomet bevažiuojant į Šiaulius sugedo autobusas. Jis, Andrius Mamontovas ir Vytautas Kernagis patarė kolegoms sustabdyti maršrutinį autobusą, o patys nusprendė keliauti autostopu bei perspėti publiką, kad pasirodymas tikrai įvyks.
„Žiema, šalta, vakaras, pamiškė... Sustabdau mašiną ir paklausiu, kas vairuotojas galės pavežti iki Šiaulių. Jis klausia, ar būsiu vienas, o aš atsakau – „Ne. Su manim dar Kernagis ir Mamontovas“. Reikėjo pamatyti vairuotojo veidą...“, – prisiminė A. Butkevičius.
Vėliau jis buvo „Naktinių personų“, „Dinamikos“, ŽAS, a.a. Vytauto Šapranausko vadybininkas. Dabar jo dėmesys sutelktas į Kastyčio Kerbedžio projektus. Kitų metų gegužę atlikėjui sukanka 55 – erį, todėl jau dabar pradedamas planuoti daugiau nei po metų įvyksiantis jo koncertų turas.
„Dirbant su atlikėjais negali palaikyti tik darbo santykių. Atvirkščiai, apie žmogų žinai viską, nes reikia ir patarti, ir išklausyti“, – sakė A. Butkevičius.
Jis patikino per kelis dešimtmečius niekuomet nesigailėjęs, jog pakeitė profesiją. Žurnalisto darbo įgūdžiai A. Butkevičiui praverčia iki šiol.
„Renginiai, daugybė žmonių, naktinis gyvenimas – tai mano pasaulis, kuriame jaučiuosi nepaprastai gerai“, – sakė jubiliatas.
