Restoranas ir viešbutis trumpam užveria duris rekonstrukcijai, tam, kad vėliau galėtų pakviesti visus tęsti Vilniaus kultūrinio, kulinarinio, ilgiausiai veikiančio Vilniaus restorano, legendą.
Į renginį atvyko dirigentas Donatas Katkus su žmona Laima, politikas Arvydas Anušauskas su žmona Lina, dainininkė Birutė Dambrauskaitė, televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis su žmona Rasa ir kiti žinomi svečiai.
D.Katkus su žmona romantiškai prisėdo prie staliuko, kurį puošia balta staltiesė ir naujienų portalui lrytas.lt papasakojo apie „Neringos“ restoraną.
„Nuo 1960 metų aš čia vaikščiojau kasdien. Čia buvo brangus restoranas. Atsimenu, valgydavau bulvių ragelius, bulioną ir ir išgerdavau kavos puodelį – visa tai kainavo vieną rublį ir septynias kapeikas. Tai čia buvo dideli pinigai. Aš visada pasiskolindavau rublių, kad galėčiau čia ateiti ir praleisdavau gražų vakarą.
Restorane susirinkdavo daug žmonių: niekas niekur neskubėjo. Vakare visi susėsdavome ir diskutuodavome...
O ryte ateidavome išgerti kavos. Čia sėdėdavo Skripka, šnipas Deksnys, dar – paskutinis tautininkų partijos generalinis sekretorius, profesorius Kazys Daukšas. Atlėkdavo ir poetas Aleksys Churginas. Visi jie politikuodavo.
Kurį laiką čia grojo saksofonistas Vyšniauskas. Čia vykdavo „sanitarinės dienos“ (buvo kalbama, kad tuomet restorane pasiklausymo įrenginiai buvo slepiami, o „sanitarinių dienų“ metu KGB agentai tikrindavo tų prietaisų būklę bei rinkdavo jų sukauptą informaciją, - Red.) ir Vyšniauskas paliko savo saksofoną. Jis per „sanitarinę dieną“ atėjo čia jo pasiimti ir jį įleido. Ir jis išvydo, jog visi stalai apversti ir visur vielos...“ – prisiminimais dalijosi D.Katkus.
„Pirmieji savininkai išvaikė visas senąsias padavėjas. Žmonės buvo prie jų pripratę, visi jas pažinojo. Jos buvo tarsi draugės. Ateini čia, nori išgerti, neturi pinigų, o jos sako „rytoj atneši“. Tai buvo ne sovietinis bendravimas. Ir po jų atleidimo žmonės pamažu nustojo čia vaikščioti“, – sakė Donatas.
Politikas Arvydas Anušauskas sakė, jog tais laikais, kuriuos visi prisimena, jis čia visai nesilankė. O sovietmečiu čia buvo vieną kartą, dar būdamas studentas.
„Po to laiko praėjo gerokas laiko tarpas, kai pradėjau čia lankytis. Ir tai buvo daugiau iš profesinio susidomėjimo.
Rašiau knygą apie slaptąsias tarnybas, jų veiklą sovietmečiu ir kaip tik radau, kad „Neringos“ restorane buvo intensyvi jų veikla. Tada susidūriau su tais žmonėmis, kurie čia lankydavosi, kalbėdavau su KGB darbuotojais, rašiau apie tai. Kai ką panaudojau, o kai ką gal panaudosiu ateityje.
Daugiau tai buvo profesinis susidomėjimas. Žiūrint į šiuos „boksus“, tai man kyla visai kitokios asociacijos, nei tų diskusijų dalyviams, kurie tai vadina „bohemos susirinkimu“. Tuose boksuose buvo instaliuota pasiklausymo aparatūra“, – sakė jis ir pridūrė, kad vis dėl to čia valgydavo skaniausius patiekalus – Kijevo kotletą ir „Neringos“ salotas.
Dainininkė Birutė Dambrauskaitė šį restoraną mini tik geru žodžiu. Čia ji pradėjo dainuoti.
„Čia pradėjau dainuoti ir galvoju, kad dar vis galėsiu šiame restorane vėl uždainuoti“, – juokėsi ji.
„Aš prisimenu sceną ir publiką. Jie visada sakydavo: „Kijevo kotletas ir Dambrauskaitė“ (juokiasi.). O šį vakarą jaučiuosi kaip namuose“, – šypsojosi moteris.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad restoranas „Neringa“ atidarytas 1959 metais lapkričio 6 dieną. Tuometinės kavinės projekto ir pavadinimo autoriai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai.
Restorano interjerą taip pat kūrė dailininkai Vladas Jankauskas, Vytautas Povilaitis (sienų tapyba), skulptorius Juozas Kėdainis.
1970 metais lapkričio 5 dieną restorano „Neringos“ interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.
„Neringoje“ buvo įkurtos 2 šviesios, jaukios 150 vietų salės, 25 vietų banketų salė bei 80 vietų kavinė-baras, kurie įsikūrę rūsyje.
Anksčiau „Neringa“ buvo ne tik bohemos susirinkimo vieta: čia rinkdavosi ir inteligentija – mokytojai, gydytojai, aktoriai.
