H.Šklėrius pasakojo, kad pats dirbdamas įvairiuose renginiuose ir juos organozuodamas žino, kaip svarbu kuo anksčiau susiplanuoti šeimos šventes.
„Yra posakis „batsiuvio vaikai be batų“ ir, šiuo atveju, jis man labai tinka. Tiek savo vestuves, tiek pirmojo sūnelio Kristijono krikštynas, tiek šią šventę su žmona organizuoti pradėjome likus vos porai savaičių iki šventės dienos. Bet kai esi matęs daugybę panašių švenčių, ir, remdamasis ta patirtimi, labai tiksliai žinai, ko nori – netrunki. Šventė pavyko ir viskas buvo taip, kaip norėjom“, - pasakojo laimingas tėtis.
Pagrindinė priežastis, kodėl šventei pasirinkta ne saulėta vasaros diena, o ruduo – Haroldo užimtumas. Buvo sudėtinga surasti laisvą ir darbais neapkrautą vasaros savaitgalį, o dar teko derintis ir prie bažnyčios, kunigo užimtumo.
„Pačiam yra tekę vesti ne vienas krikštynas, kurios, tegul niekas nesupyksta, buvo panašios į tas senovines dviejų dienų vestuves. Kartais tai tiesiog tampa proga tėvams su draugais ir giminėmis pašvęsti. Žinoma, kiekvieno pasirinkimas, kaip tą džiaugsmą priimt. Mūsų atveju, tai buvo graži jauki šeimos šventė, kurioje dalyvavo patys artimiausi šeimos nariai. Tai pirmas sūnaus susitikimas su Dievu, ir šeima susirinko tą paliudyti. Mums krikštynos – šeimos tradicija, kurią gavome iš tėvų, ir kurią perduodame savo vaikams. O ateity – tikėti Dievu, ar ne, bus tik jų pačių pasirinkimas“, - apie krikštynų šventę kalbėjo vyras.
