„Geriu raminamuosius, sulaukiau žinučių, kad mane reikia sušaudyti kaip žydę... Man nenustoja drebėti rankos, o pirmoji man paskambino gera draugė žydė“, – po incidento pramoginėje laidoje „Atspėk dainą“ prabilo aktorė Asta Baukutė. Žinoma moteris prisipažino, kad itin išgyvena dėl to, ką jos vaikai apie ją perskaito internete.
„Atsiprašau, jei mano elgesys nepatiko ar buvau ne taip suprasta, bet jokios politikos mano emocijoje nebuvo“, – kalbėjo aktorė.
Žinoma aktorė atsidūrė skandalo epicentre po to, kai LRT laidoje buvo parodytas epizodas, kuriame ji, atspėjusi skambančią atlikėjo Simono Donskovo dainą, rodo nacistinį gestą – iškelia ranką ir prie lūpų prideda pirštus lyg vaizduodama Adolfą Hitlerį.
Aktorė taip pat kelis sykius sušuko „žydas“. A.Baukutė teigia, kad epizodas ištrauktas iš konteksto, o tuo, kas buvo parodyta visuomeninio transliuotojo eteryje, susidomėjo ir užsienio žiniasklaida.
– Apie skandalą dėl laidos epizodo LRT televizijoje jau rašo ir užsienio žiniasklaida. Ar leidinys observer.com su jumis buvo susisiekęs? – lrytas.lt paklausė A.Baukutės.
– Su manimi niekas nesikalbėjo ir publikacijos nemačiau.
– Kaip jaučiatės dėl to, kad iš laidos įrašo nebuvo iškirptas prieštaringai vertinamas epizodas?
– Pats prodiuseris buvo viso filmavimo metu, bet esu dėkinga šiai situacijai, kad parodė tikruosius kolegų veidus: Giedrius Drukteinis prarado atmintį, Ligita buvo ne toje laidoje... Neketinu viešai įvardyti, kas ką kalbėjo juodraštiniame laidos įraše. Suprantu, kad dabar kiekvienas gelbėja save.
G.Drukteinis pats savo komandą pavadino „Raštingųjų žydų“, o nuskambėjus Simono Donskovo dainai, mano ranka buvo iškelta į dangų, o ne kaip įvardijama... Tai buvo mano džiaugsmo išraiška, parodyta, kad daina buvo būtent S.Donskovo. Pati save žydais įvardijusi komanda neatpažino žydo – čia visa esmė.
Kodėl interneto svetainėje youtube.com žmonės negali pasižiūrėti visos laidos, o įdėtas tik mano epizodas. Žinoma, tada ir nuomonė formuojama kitokia. Žmonėms neleidžiama viso sakinio perskaityti, tik vienas žodis. Kažkam tai labai naudinga: ne tik laida nutraukiama, bet gal ir norima atsisveikinti su prodiuserių kompanija.
Pats prodiuseris Modestas Karnaševičius, matydamas mano džiaugsmo išraišką, galėjo pareikalauti perfilmuoti epizodą ar panašiai, bet nebuvo pasakyta nė vieno žodžio. Tai pramoginė laida, ne politinė ar publicistinė, ji nufilmuota gruodžio viduryje.
– Tai kodėl tuomet buvo paliktas šis epizodas?
– Nežinau, gal niekam tai nepasirodė dviprasmiška. Labai atsiprašau, kad esu temperamentinga, labai atsiprašau, kad esu emocionali ir mano rankos į dangų iškėlimas buvo traktuojamas visai kitaip... Kodėl neįdedamos G.Drukteinio prieš tai pasakytos frazės?
– Kaip vertinate jums metamus kaltinimus, kad pridėdama pirštus prie lūpų jūs parodijavote A. Hitlerio ūsus?
– Pažiūrėkite S.Donskovo nuotraukas. Tai jo ūsai. Jei kažkas kam nors su kuo nors asocijuojasi, tai jau ne mano atsakomybė.
Vieni sako, kad tai buvo Charlie Chaplino ūsai, kiti – kad parodijavau visus lenkus, yra net posakis, kad lenką pažinsi iš ūsų, o Algis Ramanauskas man pasakė: „Vos pamato kaimietiškus ūsus, ir jau iš karto Hitleris.“ Vyko filmavimas, aš buvau laidos viešnia, už tai negavau honoraro. Jei prodiuseris, matydamas, kad tai mano emocinė išraiška, nusprendžia epizodo neiškirpti, tai noriu paklausti – kam tai naudinga?
– Kaip reagavo jūsų kolegos į šią situaciją?
– Sulaukiau labai daug palaikymo. Tai buvo tam tikras išbandymas, po kurio paaiškėjo tikrieji žmonių veidai. Šaukiame, kad esame savižudžių tauta, šaukiame, kad turime gyventi be patyčių, kokį pavyzdį rodo suaugusieji? Gal aš kam nors nepatikau, tai pagrasykite man pirštuku ir sakykite, kad negražu, ir aš suprasiu, bet kodėl su pasimėgavimu trypiamas mano orumas? Internete man nuotraukų montavimo programomis klijuojami esesininkų drabužiai. Kas tai yra?
Tą tautą, kurią taip myliu, ir toliau mylėsiu. Vienas pirmųjų skambučių, kurių sulaukiau, buvo mano draugės žydės, kuri stebėjosi, kam reikėjo viską taip išpūsti. Visi, kurie netingi, dabar šioje situacijoje skuba reklamuotis ir kuo garsiau rėkti, koks geras jų moralinis veidas.
Tai jau pramoginėse laidose šios tautos negalima įvardyti? O dar ja pasidžiaugti, kad šios tautos atstovai šlovina Lietuvą, – tuo labiau? Prodiuseris sako, kad laidoje būta dar mano keistenybių, tai parodykite, įvardykite, išdėstykite, o ne gelbėkite savo šikną...
Sulaukiau grasinimų, kad mane reikia sušaudyti kaip žydę, – tokių žinučių gavau. Suprantu norą man moralizuoti, bet nereikia žeminti manęs kaip žmogaus. Turiu magistro laipsnį. Jei kam nors atrodo, kad esu kvaila, neadekvati, ir manyje tai matote, tai gal jumyse tai sėdi? Žmogus pirmiausia įžvelgia tai, kuo pats yra nuodėmingas.
– Dėl grasinimų sušaudyti kreipsitės į policiją?
– Tai kelia nerimą, baimę. Į policiją nesikreipsiu, viską palieku Dievo valiai. Iš savo patirties žinau – neteisk kito ir pats būsi neteisiamas.
– Ar po šio incidento nenukentės jūsų kūrybinė veikla? Ar tai nemes šešėlių ateities pasiūlymams?
– Aš toliau dirbu su tai prodiuseriais, su kuriais ir dirbau. Visada graudu, kai žmonės praranda darbą, bet šioje situacijoje daugiau kyla klausimų, nei pateikiama atsakymų. Kažkam, matyt, verta pasinaudoti šia situacija ir paleisti antį... Kažkas paleido antį, o bandos jausmas suveikė: imkime akmenis ir ją užmėtykime. Jaučiuosi kaip linčo teisme, taip žmogų ir iki savižudybės galima privesti.
Man dreba rankos, geriu raminamuosius. Niekur neiti, nieko nedaryti, nereaguoti – tai nėra individualumas... Ir savo vaikams sakau, kad jie mane pažįsta, esu temperamentinga. Aš nepasirinkau savo temperamento, jei būčiau rinkusis, būčiau rami, tyli, dažyčiau ramiai sienas.
Man davė Dievas tokį kryželį ir jį nešu, tai darau atvirai, nieko neįžeidinėju ir neapkalbu... Mus sukūrė skirtingus, kad vienas kitą papildytume. Prodiuseriai, kurie su manimi dirba, žino, kad kai einu į laidą, dirbu ir savęs netaupau. Po šio įvykio eiti į laidą kaip svečiui – baisu, nes atiduodi širdį, jausmus, o tave sumontuoja taip ir suformuoja tokį įvaizdį...
