Kaip ilgametražio vaidybinio filmo režisierius debiutuojantis A.Ramanauskas parodė komediją pagal rusų rašytojų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“.
Statyti filmą pagal garsų kūrinį A.Ramanauskui pasiūlė Justas Mamontovas. Jie kartu per metus parašė scenarijų, o pati filmo idėja brendo dvejus metus.
A.Ramanauskas supranta, kad jo sukurtą komediją žiūrovai lygins su Lietuvoje geriau žinomais pagal tą patį kūrinį rusų režisierių sukurtais filmais, tačiau lietuviškoje versijoje panaudotas tik pagrindinis romano siužetas.
Veiksmas vyksta šiuolaikinėje Lietuvoje. Kisa (akt. Julius Žalakevičius) virto Komunistų partijos Centro komiteto šulo palikuoniu, kuriam uošvienė prisipažino kėdžių komplekte paslėpusi briliantų. Benderis (akt. Mantas Stonkus) priklauso šiuolaikiniam apsukriam Lietuvos jaunimui – jis apmauna į liberalią aplinką patekusį sovietinės epochos atstovą.
Kėdžių su paslėptais briliantais paieškos vyko realiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Nidoje. Didesnė komedijos dalis buvo filmuojama uždarose patalpose, butuose. Vienas veiksmas vyksta laive, kuriuo plaukia Benderio persekiojamas gastroliuojantis teatras.
A.Ramanauskas teigė filmui sąmoningai pasirinkęs šiuolaikišką aplinką, nes šią istoriją perkėlus, pavyzdžiui, į tarpukario Lietuvą biudžetas būtų išaugęs kelis kartus. Pavyzdžiui, rengiantis filmuoti Kisos sapną apie 1988 metus patalpą su tų laikų interjeru pavyko aptikti tik Vilniuje, Sporto rūmuose.
Nuo rusiškojo varianto A.Ramanausko „Dvylika kėdžių“ skiriasu dar ir tuo, kad briliantai bus rasti.
Komedijoje vaidina apie šimtas aktorių. Tarp jų išvysime ir neprofesionalų: publicistą Andrių Užkalnį, dainininką Tomą Sinickį, modelį Solveigą Mykolaitytę.
