Buvusio prezidento Rolando Pakso patarėjo ir rėmėjo Jurijaus Borisovo žmona Irina Borisova – Lietuvos pilietė, bet skirtis su vyru jai gali tekti Rusijoje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymas nagrinėti 60-mečių Borisovų skyrybų bylą kelia nerimą ne tik I.Borisovai, kuriai savo interesus tektų ginti pagal Rusijos įstatymus.
Sunerimo ir Lietuvos teisininkai: dėl emigracijos vis daugiau lietuvių tuokiasi su užsieniečiais, o tokie teismo sprendimai užkerta jiems kelią rinktis – savoje ar svetimoje valstybėje nutraukti santuoką.
Nenori skirtis Rusijoje
Jau trejus metus besitęsiančią Borisovų skyrybų bylą kitą savaitę atvers Vilniaus apygardos teismas. Skundą šiam teismui pateikė skirtis į Rusiją siunčiama I.Borisova.
Įtakingo Rusijos gynybos ministerijos valdininko sutuoktinė siekia įrodyti, kad net ištekėjusi už užsieniečio ji tebėra Lietuvos gyventoja ir turi teisę savo interesus ginti mūsų šalies teismuose.
Aiškinasi, kas ir kur gyveno
Vilniaus miesto apylinkės teisme I.Borisova aiškino, kad su Rusijos piliečiu J.Borisovu susituokė Lietuvoje, čia gimę jų vaikai taip pat turi Lietuvos pilietybę.
Kai dar 2013 metais sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl skyrybų, I.Borisova gyveno ir dirbo Lietuvoje, kur daug laiko praleisdavo ir oficialiai Rusijoje gyvenantis jos sutuoktinis.
J.Borisovas turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nuo 2012 metų jis yra vienintelis bendrovės „Aviabaltika“ akcininkas.
J.Borisovas per savo atstovus įtikinėjo, kad Rusijoje gyvena ir jo žmona, ir duktė.
Kai pora nusprendė skirtis, jų duktė buvo dar nepilnametė, gyveno ir lankė gimnaziją Sankt Peterburge. Tais pačiais metais ji įstojo į Sankt Peterburgo valstybinį universitetą.
Išsaugojo leidimą gyventi
Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad I.Borisovai 2012 metais buvo išduotas iki šiol galiojantis leidimas laikinai gyventi Rusijoje, o tokį leidimą turintis užsienietis šioje šalyje turi praleisti ne mažiau kaip šešis mėnesius per metus.
Jei toks leidimas iš I.Borisovos nebuvo atimtas, vadinasi, ji daugiau nei pusę metų praleisdavo Rusijoje – tokią išvadą padarė nagrinėti skyrybų bylą atsisakiusi teisėja.
Šią nutartį VAT apskundęs I.Borisovos advokatas Ignas Dargužas įsitikinęs, kad teismas tokią išvadą padarė neturėdamas jokių įrodymų.
„Jei vadovaujamasi tokiu gyvenamosios vietos nustatymo principu, skirtingą pilietybę turintys ir laikinai į kitą valstybę išvykę sutuoktiniai po 180 dienų praranda galimybę kreiptis į Lietuvos teismus dėl santuokos nutraukimo. Toks situacijos vertinimas diskriminuoja Lietuvos piliečius“, – teigiama advokato skunde.
Teismą gali rinktis patys
I.Dargužas pabrėžė, jog teismas už pačią I.Borisovą nusprendė, kad ji negyvena ir negyveno Lietuvoje: „Pagal tokį teismo sprendimą, Lietuvos pilietis, turintis gyvenamąją vietą Lietuvoje ir ją laikantis savo tėvyne, bet kada gali prarasti teisę kreiptis į Lietuvos teismą vien todėl, jog teisėjas už jį nuspręs, kad jis šioje valstybėje negyvena, nes buvo išvykęs į ilgą kelionę ar studijavo užsienyje.“
Teisės profesorius ir habilituotas mokslų daktaras Vytautas Nekrošius teigė, kad teisė pasirinkti, į kurios valstybės teismą kreiptis, priklauso tik ieškovui.
Tai numatyta dvišalėje Lietuvos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartimi civilinėse ir šeimos bylose.
„Jei pateikdami pareiškimą skirtis sutuoktiniai buvo skirtingų šalių piliečiai ir gyveno skirtingose šalyse, nutraukti santuoką gali abiejų šalių įstaigos. Šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus“, – aiškino V.Nekrošius.
Kam atiteks dvaras su slapta šaudykla?
* Nagrinėti Borisovų skyrybų bylą atsisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas neatmetė galimybės po skyrybų dalinti Lietuvoje esantį jų turtą, tačiau jis jau sudomino ir kitas tarnybas.
* Trakų rajone ginkluoti apsaugininkai saugo beveik 150 hektarų plotą užimančią sodybą, kurioje yra net sraigtasparnių leidimosi aikštelė, lėktuvų kilimo takas, keturračių motociklų trasa.
* J.Borisovas su žmona kurti šią sodybą pradėjo daugiau kaip prieš 15 metų. Sutuoktiniai Trakų rajono Vainių ir Skersabalės kaimų apylinkėse supirkinėjo sklypus, vėliau jie buvo sujungti į beveik 150 hektarų ploto miškų apsuptą teritoriją, kurioje tyvuliuoja keli ežerai.
* Ten buvo pastatyta ir prabangiai įrengta keliolika namų. Didžiausias jų – be jokių statybos leidimų pradėtas daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų pastatas.
* Įdomiausias sodybos objektas – viena ilgiausių Europoje privatiems savininkams priklausanti nelegali požeminė šaudykla.
* Oficialiai ji priklauso bendrovei „Geovika“, tačiau faktiškai – J.Borisovui.
* Šios šaudyklos priedanga tapo dar 2011 metais pastatytas pastatas, kuris tik po trejų metų oficialiuose dokumentuose buvo įformintas kaip žiemos sodas. Per jį ir patenkama į po žeme įrengtą 309 metrų ilgio šaudyklą. Lietuvoje ilgesnę požeminę šaudyklą turi tik pagal NATO standartus šovinius gaminanti ir bandanti Giraitės ginkluotės gamykla.
* Jau prasidėjus skyrybų procesui, sodybos vartai buvo užtrenkti ne tik I.Borisovai. Sargybai buvo nurodyta į teritoriją neįleisti net sutuoktinių vaikų, nes jie šeimos ginče atvirai palaikė motiną.
* Į J.Borisovo valdas Vainių kaime ilgai negalėjo patekti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai. Lapkričio mėnesį VTPSI sodybos šeimininkų paprašė pateikti su požeminiu statiniu susijusius dokumentus, bet nei J.Borisovas, nei jo sutuoktinė į prašymą neatsiliepė.
* VTPSI raštu įpareigojo J.Borisovą iki 2017-ųjų gegužės 14 dienos pašalinti savavališką statinį.
