Žudynių rytą A.Žukauskienė rengėsi laidai „Labas rytas“ .
„Vos atėjus į darbą ankstų rytą reikėdavo skambinti į visas tarnybas ir susižinoti, ar kas nors svarbaus nenutiko per naktį. Paskambinu į policiją, o ten mekena, kad yra nemalonių naujienų iš Medininkų, bet kas nutiko, aiškiai nepasako. Kai neatstojau, prasitarė, kad yra aukų pasienio poste. Supratau, kad privalau žaibiškai surasti ir išsiųsti kokį nors operatorių filmuoti, bet nė vienas telefonu tokį ankstų rytą neatsiliepė“, – pasakojo Algė.
Ji sakė išsyk atsiminusi J.Morkūną, kuris tada dar buvo paauglys mokinukas. Jogaila iškart sutiko važiuoti į Medininkus, nes turėjo kamerą, mokėjo filmuoti ir gyveno nelabai toli televizijos.
„Uždusęs atbėgo į televiziją – visiškai dar vaikas nesuvarstytais sportbačiais, o kai grįžo nufilmavęs žudynių baisybes, iš jo veido buvo matyti, kad subrendo per pusdienį. Labai jį už drąsą gerbiu visą gyvenimą“, – apie J.Morkūną kalbėjo A.Žukauskienė.
Jogailos filmuotas siužetas iš kruvino Medininkų ryto buvo parodytas per televiziją. Jam dėkojo visa komanda. Žurnalistė sako, kad anais laikais dirbti buvo lengviau, nes žmonės tikėjo Lietuvos ateitimi ir savo misijos svarba.
Apie laikus, kai diktorius pakeitė žurnalistai
„Panoramos“ vedėja Algė tapo 1990 metais. Iki tol ji jau dirbo informacinių laidų redakcijoje, bet nebuvo svarbiausios laidos veidas.
„Į tiesioginį svarbiausios žinių laidos eterį atėjau kartu Sąjūdžiu, kai televizijoje viskas smarkiai keitėsi. Žmonės tapo laisvesni, informacija plūdo greičiau. Atsimenu, kad stovėdama Baltijos kelyje kažkur ties Širvintomis pamačiau pro šalį važiuojančią žurnalistę Eglę Bučelytę automobiliu kartu su operatoriumi. Jie rengė reportažą, o aš tąsyk pagalvojau: jau rytoj dirbsiu kartus su jumis“, – pasakojo A. Žukauskienė.
Iš pradžių Algė dirbo dienos redaktore, o paskui jai buvo pasiūlyta tapti svarbiausios Lietuvos televizijos laidos veidu.
„Diktorius ėmė keisti žurnalistai. Pirmiausia pradėjau nuo laidos „Labas rytas“. Pirmąją laidą visą parengiau pati. Net svečius nuo durų į tiesioginę laidą bėgau atsivesti, nes nebuvo kam. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad buvo laikas, kai dirbau it žmogus-orkestras“, – kalbėjo televizininkė.
Iki Nepriklausomybės „Panoramos“ vedėjai prilygo stabams ir pasaulio išrinktiesiems. Žmonės į juos reagavo tarsi į pusdievius. Vėliau ta aureolė ėmė nykti, tačiau informacinių laidų vedėjai vis tiek tebebuvo labai svarbūs ir juos visi pažinojo.
Su žurnaliste Birute Mižutavičiene Algė nusprendė paįvairinti studijos vaizdą. Tuo metu laidų rengėjai jau konkuravo vieni su kitais ir labai stengėsi sudominti žiūrovus patraukliomis detalėmis ekrane.
„Kažkokiame sandėlyje radome baltus baldus ir atsitempėme į laidos „Labas rytas“ studiją. Kai dabar pagalvoju, mums buvo leidžiama visiška saviveikla, nors tada atrodė, kad tai – savarankiškumas. Studiją savo nuožiūra apipavidalinome nepadedamos jokio dailininko. Dar tebeturiu ir žalią suknelę, kurią vilkėjau pirmoje laidoje. Ji buvo atsiųsta iš Amerikos, o Birutė atnešė baltų gėlių į studiją“, – sakė žurnalistė.
Algė sakė, kad jai net dabar nejauku, kokiais auskarais leisdavo sau pasipuošti „Panoramos“ eteryje, svarbiausioje informacinėje Lietuvos televizijos laidoje.
„Ir iškirptės žinių laidoje galėjo būti kuklesnės“, – nusikvatojo laidos vedėja.
Studijoje sumuštiniais šėrė šunį
Tačiau galimybė savarankiškai rinktis temas ir pašnekovus Algę žavėjo. Ypač daug laisvės būdavo laidoje „Labas rytas“. Ji prisiminė siužetą apie stirniuką, kurį vaikai priglaudė 12-os aukštų name, o televizija apie tai pranešinėjo su visomis smulkmenomis ir teikė ataskaitą žiūrovams, kuo pasibaigs žvėrelio istorija.
A.Žukauskienė dabar pati sunkiai gali patikėti, kad televizijos studija periodiškai tapdavo gyvūnų prieglauda, o laidos vedėjai ir žurnalistai bandydavo tiesioginiame eteryje ieškoti gyvūnų šeimininkų ir rūpindavosi, kuo juos pamaitinti.
„Sykį prieš laidą vaikai atvedė į televiziją pasiklydusį didžiulį senbernarą. Negalėjome vaikų nuvilti – atsivedėme šunį į studiją. Režisierė jį šeria sumuštiniais, kad jis per anksti neįlįstų į eterį, kol aš skaitau žinias. Baigusi persėdu ant sofutės, o tas milžiniškas šuo guli man kojomis. Sakau tekstą, o pati galvoju, ar jis negrybštelės man kojos“, – pasakojo Algė.
Po „Panoramos“ ji grįžo namo, bet ėmė labai gailėtis, kad pati nepriglaudė gražuolio senbernaro, o kai apsisprendė šunį pasiimti, atsirado jo šeimininkai.
„Mes mokėmės iš „Sky News“ skatinti socialinę žiūrovų atsakomybę, bet dėl nepasirengimo patys pakliūdavome į komiškas bėdas“, – sakė laidos vedėja.
Kitą kartą ji per televiziją paprašė žmonių nurodytoje vietoje ieškoti pensininkės paso, kurį ši pametė ir būtų be dokumento negavusi talonų produktams.
„Pasą po laidos atnešė“, – juokėsi Algė.
E.Zingeris įžirgliojo į tiesioginį eterį
Sykį politikas Emanuelis Zingeris išlydėjo būrį užsienio svečių, o grįždamas nutarė užsukti į televiziją ir padėkoti jiems už vizitą.
„Sąjūdiečiams tais laikais televizijos durys būdavo atviros, nes situacija keisdavosi greitai ir visi buvo suinteresuoti gauti informaciją iš pirmų lūpų. Tačiau dar niekas nėra be leidimo atsidūręs tiesioginiame eteryje, o Emanuelis tai padarė – atidarė duris ir žengė tiesiai į eterį: troško tuojau pat padėkoti kitos valstybėms atstovams. Šitokiu būdu „gerino“ valstybių santykius ir Lietuvos įvaizdį“, – nusikvatojo A.Žukauskienė.
Kitas komiškas nuotykis nutiko po Sausio 13-osios įvykių, kai Lietuvos televizija buvo užimta, o laidos buvo rodomos iš Seimo rūmų.
„Vedu „Panoramą“. Atsidaro durys ir kažkas tiesiai į studiją per tiesioginį eterį suleidžia vidun visą būrį ekskursantų. Maniau, kad mane ištiks širdies smūgis“, – atsiminė laidos vedėja.
Jeigu ne kraujas, apie Sausio 13-ąją kurtų filmą
„Apie Sausio 13-ąją iš asmeninės patirties sukurčiau komediją, jeigu per tuos įvykius nebūtų žuvę žmonių“, – ėmė pasakoti A.Žukauskienė.
Vakare ji atėjo rengtis laidai, o kolegė žurnalistė Ala Asovskaja jai sako: „Jeigu turi kiek laiko, eikime sumontuoti, kaip vyko Seimo rūmų šturmas pakėlus kainas, nes iš Maskvos atvyks Lietuvai prijaučiantys parlamentarai. Reikia jiems parodyti“, – pasakojo Algė.
A.Žukauskienė pasiėmė su savimi didžiulį krepšį kasečių, kuriose buvo užfiksuoti puolimo vaizdai ir kiti įvykiai mieste.
„Kitoje rankoje nešiausi milžinišką termosą su arbata, gal trijų litrų talpos, o į montažinę lyg nujausdama bėdą kažkodėl nuėjau su paltu“, – atsiminė žurnalistė.
Montažinė, kurioje jos su Ala dirbo, buvo rūsyje.
„Kai baigėme montuoti, lyg ir išgirdome garsus, panašius į šūvius. Sėdėdamos rūsyje, mes nežinojome, kad televizija apsupta. Jeigu ne įbėgusi režisierė Aldona Bagvilionienė su persikreipusiu peruku ant galvos, gal net būtume nesupratę, kad vyksta pavojingi dalykai.
Įbėgus išsigandusiai režisierei, moterys užsirakino, nors į vidų visai nesunku buvo patekti per rūsio langą. Patalpoje dar buvo montuotojas Bigelis, diktorės Gražinos Bigelytės sūnėnas.
Termosas sprogo it bomba
Pasitarusi kompanija išsiropštė iš rūsio per langą į kiemą ir ėmė slinkti priešinga kryptimi, negu ėjo visi žmonės.
„Mums buvo svarbiausia saugiai išsinešti kasetes su užfiksuotomis agresijos prieš Lietuvą scenomis. Nežinau, kodėl tebelaikiau rankoje sunkų termosą. Kažkas buvo tempte užtempęs mane į viršų, nes iš pradžių buvome atsidūrę televizijos kieme šalia gelžbetoninės sienos, o aš kažkodėl švystelėjau tą termosą tolyn ir jis labai garsiai pokštelėjo. Žmonės išsilakstė, manydami, kad tai sprogmuo“, – atsiminė Algė.
Ji atsimena, kad gulėjo pievoje tarp sudžiūvusių žolių ir iš tolo matė, kaip kareiviai išvaro per duris „Panoramos“ režisierę. Šalia žolėse gulėjo jauna studentų medikų pora.
„Ėmiau dejuoti, kad nežinau, kaip išsaugoti kasetes ir jie pasiūlė nunešti pas vieno iš jų tėvus, gyvenančius šalia dabartinės Vokietijos ambasados Vilniuje. Ten įjungė radiją ir mes išgirdome, kad pranešimus transliuoja Sitkūnai. Lengviau atsidusome, kad informacija apie užpuolimus pasiekė žmones“, – pasakojo Algė.
Atmintyje nešiojasi komišką filmą
„Panoramos“ vedėja nuolat regi anos nakties scenas.
„Iki šiol, kai pagalvoju apie Sausio 13-ąją, man pirmiausia į galvą lenda juokingos detalės, o ne išgyventas siaubas. Einu kartais ir galvoju, kad iki šiol nesuprantu, kodėl su savimi tampiausi sunkų termosą. Arba atsimenu kieno nors komišką veido išraišką. Net tas gulėjimas pievoje sausį primena siurrealistinį filmą“, – kalbėjo žurnalistė.
Algė labiausiai gailisi, kad neužsirašė tada sutiktų ir jai padėjusių medikų studentų pavardžių.
„Tikrai būtų puiku su jais pasikalbėti apie tą naktį, bet jų tėvai išsikėlė iš senojo buto, o jų pačių daugiau niekada nesutikau“, – apgailestavo A.Žukauskienė.
Jai juoką kelia ir prisiminimas apie naujutėlį paltą, kuriuo tada vilkėjo: po šliaužiojimo po žolę jis pavirto skuduru.
Geriausia muzika – anūko juokas
Algė sako sako, kad jaučiasi laiminga, kai penktadieniais čiumpa šešiametį anūką Vincą iš dukters Monikos namų ir leidžiasi su juo į keliones.
„Man labai smagu su Vincu keliauti, o paskui žiūrėti, kaip miegodamas sapne jis ima juoktis: taip širdyje šilta ir gera, kad to jausmo su niekuo nepalyginsi“, – sako Algė.
Antras pagal svarbą malonumas – braidyti po Lietuvos girias ir rengti reportažus apie miškininkus.
“Va, va, – sakau. – Dirbi tiems, kurie tuojau plynai nuskus visus Lietuvos miškus“.
„Tik nieko apie miškininkystę nesuprantantis žmogus gali taip pareikšti. Miškus reikia atnaujinti, nes antraip jie taps menkaverčiai. Nepamiršk, kad girininkai vieni kitus kontroliuoja, kad niekas nepažeistų kirtimo taisyklių“, – atkirto A. Žukauskienė.
