– Taigi, kokiomis esminėmis savybėmis turi pasižymėti geras renginių organizatorius?
– Tikiu, jog turi turėti pakankamai žmogiškumo, o apibrėžti „gerą“ ganėtinai sudėtinga. „Geras“ dėl to, kad uždirba daug pinigų, ar „geras“ dėl to, jog organizuoja kokybiškus ir kultūrinę vertę turinčius renginius. Man, geras organizatorius tas, kuris sugeba pasirūpinti tiek žiūrovais, tiek atlikėjais ir visu dirbančiu personalu.
– Kaip pats pasirinkai tokią sritį? Kada viskas prasidėjo?
– Kultūra ir renginiai visada traukė. Kai dabar pagalvoju, atrodo, jog renginių organizatoriumi norėjau būti dar mokykloje. O šiaip, viskas nutiko spontaniškai. Prasidėjo 2008-tųjų finansinė krize, tada atsirado „Teatro Arena“. O jos veikla buvo tiesiogiai susijusi su renginiais.
– Kokie buvo įsimintiniausi renginiai?
– Šiais metais turėjome daug įspūdingų renginių – pradėjome kasmetinį festivalį „Midsummer Vilnius“, kuriame labai įsiminė Joss Stone. Ne mažiau gražus projektas – Justės Arlauskaitės– Jazzu ir Modesto Pitrėno diriguojamo kamerinio orkestro koncertas. O didžiausias šįmet – „Elitaz“, „TV3“ ir „Creative Industries“ organizuotas Leon Somov & Jazzu koncertas Kalnų parke, vasaros pabaigoje.
– Su kokiais kuriozais tenka susidurti organizuojant renginius?
– Organizuojant renginius susiduriame su visais įmanomais – nuo košmariško oro iki atlikėjų „prastos nuotaikos“. Iš tiesų, renginiui praėjus, tai greitai pasimiršta ir lieka tik geros emocijos.
– Kokie artėjančių, naujų metų planai? Ar planuoji rengti vasaros festivalį?
– Ateinančiais metais bus ir muzikos, ir baleto gastrolių. Taip pat jau pradėjome planuoti „Midsummer Vilnius“ 2017 Valdovų rūmuose, festivalį. Šis turėtų būti dar įspūdingesnis ir gausesnis, nei praėjusią vasarą.
– Ar su užsienio atlikėjais dirbti sunkiau nei su tautiečiais?
– Darbas su užsienio atlikėjais ir su lietuvių atlikėjais skiriasi iš esmės. Užsieniečiai praktiškai visada turi vadinamus „rider’ius“, darbas nuoseklesnis ir standartizuotas. Mažiau asmeniškumų. Savo ruožtu, su Lietuviais, būna daugiau nenumatytų situacijų, Tačiau privalumas tas, jog galima panaudoti kur kas daugiau kūrybos.
– Su kokiu žinomu Lietuvos atlikėju dirbti sunkiausia ir lengviausia?
– Su visais atlikėjais dirbti yra ir lengva, ir sunku. Jie – menininkai, turi savo realybes viziją, kurią bandyti suprasti – komplikuota, bet ir labai įdomu.
– Kas garantuoja nusisekusį renginį?
– Aš „auksinės formulės“ neturiu. Paprastai tai būna daugelio aplinkybių suma: atlikėjo nuotaikos, publikos palaikymo, technines komandos darbo. O būna, kaip gyvenime, kruopščiausiai planuoti ir laukti renginiai nuvilia, o nesulaukusieji tokių lūkesčių ir dėmesio, palieka didžiausią įspūdį.
– Kokių renginių Lietuvoje dar trūksta ir kodėl? Ir ar pats lankaisi kitų organizatorių renginiuose?
– Mano nuomone, iš esmės, renginių pasiūla tikrai pakankama. Mes sulaukiame tiek „A“ klases artistų, tiek pasaulinių teatro ir šokio žvaigždžių. Ko labiausiai trūksta – tai išvystytos infrastruktūros (teatrų, koncertų salių), mokestinės bazės ir mecenavimo.
Ir pats, pasitaikius progai ir turėdamas laiko, stengiuosi apsilankyti, didelių „A“ klasės artistų pasirodymuose, teatro premjeruose, šokio gastrolėse. Taip pat kino festivaliuose.
– Kurie atlikėjai tavo manymu labiausiai tinka Lietuvos garsinimui?
– Visos formos ir visi atlikėjai yra tinkami. Gal tik vieniems sekasi šiek tiek geriau, kitiems kiek prasčiau. Mes turime daugybę menininkų, kuriems reikia tik trupučio daugiau palaikymo ir šie kuo puikiausiai gali garsinti Lietuvos vardą. Asmeniškai aš, Lietuvos vardui garsinti, tikrai rinkčiausi ne tautinius liaudies šokio kolektyvus, o šiuolaikinius, aktualius atlikėjus.
Be to, esu įsitikinęs, jog renginių kultūrą lemia ir juose susirinkusiųjų požiūris ir noras. Tad noriu tik palinkėti aktyvumo, alkio kultūrai ir naujiems potyriams.
