Nelli gimė Suchumyje ir jai iki šiol Lietuvoje trūksta šilumos ir saulės, nors gimtajame krašte ji gyveno vos dešimt metų, kol išryškėjo talentingos mergaitės gabumai šokti.
„Suchumis man iki šiol atrodo rojus, kuriame sirpsta egzotiški vaisiai ir niekas nedreba nuo šalčio. Bet vardan baleto šeima labai anksti mane išsiuntė iš gimtojo miesto“, – pasakojo balerina, atsidūrusi nuo namų labai toli.
Balerinos lankė būrelį „Auksinė žuvelė“
Į Nelli grakštumą pirmiausia dėmesį atkreipė jos močiutė.
„Ji užrašė mane į būrelį „Zolotoja rybka“ (Auksinė žuvelė), kai man suėjo ketveri su puse. Šokti labai patiko ir gerai sekėsi, bet nenujaučiau, kad labai greitai teks atsisveikinti su namais“, – pasakojo Nelli.
Kadangi mergaitės išskirtinius gabumus visi gyrė, būrelio vadovė rekomendavo tėvams vos dešimties sulaukusią dukterį išsiųsti į profesionalią baleto mokyklą Maskvoje.
Mergaitės mama pati nuvežė dukterį į egzaminus. Nelli surinko aukščiausius balus, o vertintojai gyrė mažosios balerinos laikyseną ir įgūdžius.
„Mama džiaugėsi, kad gerai pasirodžiau ir pasakojo, kad manęs laukia puiki mokykla ir labai įdomus naujas gyvenimas“, – atsiminė Nelli.
Dabar balerina galvoja, kad jos tėvai buvo labai drąsūs, kai pasiryžo ją vieną išsiųsti taip toli.
Komisiją išgąsdino šokėjos kepenys
Kai mažoji balerina pateko į antrąjį turą, paaiškėjo, kad kilo problemų dėl jos sveikatos.
„Gydytojams, kurie tikrino stojančiųjų sveikatą, nepatiko padidėjusios mano kepenys. Komisija ėmė ginčytis, ką daryti, nes mano surinkti balai buvo geriausi. Pasitarę vis dėlto nutarė priimti“, – sakė balerina.
Nelli labai džiaugėsi, kad pateko į prestižinę baleto mokyklą SSRS sostinėje Maskvoje. Iš kitur atvažiavę vaikai gyveno internate Frunzės prospekte.
Netrukus mama išvažiavo ir dešimtmetė pasijuto labai vieniša.
„Kai mano pačios dukteriai suėjo dešimt metų, aš negalėjau patikėti, kad mane tokio paties amžiaus tėvai turėjo drąsos išsiųsti į miestą, iki kurio tais laikais reikėjo vykti traukiniu pusantros paros!“ – net nusipurtė talentinga balerina.
„O jeigu dukra būtų tokia pat talentinga šokėja, kaip Jūs pati, vis tiek jos neatiduotumėte jos į specializuotą mokyklą, sutvertą talentams ugdyti?“ – pasiteiravau.
„Nė už ką. Kol apsipratau, buvo tiesiog košmaras! Visi tėvai turėtų žinoti, kad jų talentingi vaikai turi pereiti ilgą ir sunkų vienišumo laikotarpį, nes namų ilgesys buvo toks stiprus, kad naktimis norėdavau verkti apsikabinusi pagalvę“, – atsiminė N. Beredina.
Tačiau čia pat pati sau paprieštaravo: tapti balerina jai buvo taip svarbu, kad nemirktelėjusi pakartotų visą savo kelią į didžiąją sceną.
Maskvoje pažymiai tapo prasti
Kol mergaitė apsiprato prie naujos aplinkos, jai reikėjo labai daug tvirtybės.
„Suchumyje mokykloje buvau pirmūnė, o Maskvoje pažymiai krito. Pirmaisiais mokslo metais nusiritau iki trejetų. Bet paskui reikalai ėmė taisytis ir jau kitais metais vėl ėmiau rinkti penketus. Ketvertą gavau tik už prancūzų kalbą“, – pasakojo N.Beredina.
Mažąją baleriną gyrė dėstytojai ir vertino bendramoksliai.
Maskvos baleto mokyklą Nelli baigė 1975-aisiais sulaukusi vos 17-os metų.
Nelli apsisprendė vykti į Vilnių
Po baigiamųjų egzaminų iš daugybės SSRS teatrų į Maskvą suvažiavo baletmeisteriai rinktis jaunųjų žvaigždžių savo trupėms.
„Kas į Maskvą atvyko iš Lietuvos?“ – pasidomėjau.
„Baletmeisteris Elegijus Bukaitis. Jis išsirinko mane ir dar keturias merginas. Mane kvietė ne tik lietuvis, bet ir baletmeisteriai iš kitų teatrų. Iš viso gavau net penkis pasiūlymus, bet apsisprendžiau važiuoti į Lietuvą, nes ten vyko ir daugiau bendrakursių“, – pasakojo balerina.
Merginai atrodė, kad nepažįstamame mieste bus saugiau gyventi su studijų draugais. Tėvai irgi neatkalbinėjo nuo pasirinktos vietos.
„Kas Jus labiausiai nustebino atvykus į Lietuvą?“ – paklausiau balerinos.
„Kad parduotuvėse visko yra. Maskvoje gyvenome ir maitinomės bendrabutyje, o į parduotuves eidavome tik saldainių. Vilniaus parduotuvės mums pasirodė turtingos. Miestas irgi patiko“, – sakė Nelli.
“Kada į Vilnių pirmą sykį atvažiavo Jūsų tėvai iš Suchumio?“ – pasmalsavau.
„Tik 1979-aisiais – tiesiai į vestuves, kai tekėjau pirmą kartą. O antras vyras buvo baleto solistas Vitalijus Vološinas, atvažiavęs į Lietuvą iš Kijevo“, – nusijuokė balerina.
Iškart gavo solines partijas
Kai baletmeisteris E.Bukaitis Maskvoje pirmiausia nusižiūrėjo Nelli, jos dėstytoja Golovkina pagyrė lietuvį: „Ne žioplys – žinai, kurią rinktis!“
Vilniuje N.Beredinai buvo pasiūlyta šokti ne kordebalete, kaip įprastai siūloma naujokams, bet iškart buvo patikimi reikšmingesni soliniai pasirodymai.
„Ir algą man iškart pasiūlė ne 90, o 120 rublių“, – pasigyrė balerina.
„Kaip Jūs suprasdavote, ką sako baletmeisteriai?“ – pasiteiravau.
„Repeticijos vykdavo dviem kalbomis – lietuviškai ir rusiškai, nes iš Rusijos atvykusių baleto artistų buvo nemažai“, – pasakojo Nelli.
Jauni artistai išgarsėjo skandalais
Visus atvykėlius baleto artistus apgyvendino „Vilniaus“ viešbutyje miesto centre.
„Buvome penkiese. Tėvų šalia nėra, jokių prižiūrėtojų irgi. Miestas naujas, viskas įdomu. Po darbo linksmindavomės nesivaržydami“, – atsiminė Nelli.
Artistė papasakojo komišką istoriją, kaip jos draugė telefonu iš viešbučio koridoriaus ėmė naktį skambinėti vilniečiams į namus ir klausinėti, ar jie nenorėtų bilieto į spektaklį „Ana Karenina“.
„Bilietų į šitą spektaklį buvo neįmanoma gauti. O čia – toks netikėtas pasiūlymas. Visi netekdavo žado išgirdę apie kvietimą ir imdavo tartis, kur susitiks pasiimti bilieto. Tada mano draugė imdavo kvatoti, mesdavo ragelį ir puldavo skambinti kitu numeriu“, – pasakojo balerina.
Šis nekaltas pasilinksminimas baigėsi skandalu, kai iš gretimo numerio, šalia kurio durų stovėjo telefonas, iššoko įsiutęs viešbučio svečias ir ėmė bartis: „Aš jums parodysiu „Aną Kareniną“ – pusę nakties miegoti neleidžiate!“
“Istorija baigėsi, kad mus perkėlė į kitą viešbutį, nes „Vilniaus“ viešbučio administracija dėl svečių skundų atsisakė mus laikyti“, – pasakojo Nelli.
CK viešbutyje traukė serenadas
Prieš Centrinį paštą veikė kitas nedidelis viešbutis, skirtas atvykusiems į Komunistų partijos Centro komiteto posėdžius.
„Iš šito viešbučio išmetė po 15-os dienų, nes vienas iš mūsų trupės įsitaisė naktimis dainuoti serenadas. Jo balsas buvo geras, bet tai nepadėjo, nes CK ponams miegas buvo svarbesnis už artistiškus pasirodymus viduryje nakties“, – juokėsi N.Beredina.
Istorija baigėsi tuo, kad atvykėliai šokėjai buvo po tris išskirstyti po bendrabučius, nes visos grupės suvaldyti buvo neįmanoma.
Tačiau netrukus buvo nuspręsta baleto artistus apgyvendinti dviejų kambarių bute.
„Vėl mus visus sugrūdo į vieną vietą. Durys nuo svečių neužsidarė. Aš virdavau barščius, nes mane gaminti maistą buvo išmokę tėvai prieš siųsdami mokytis į Maskvą. Jie apsidraudė, kad nevaikščiočiau amžinai alkana. Dar ištreniravo grindis plauti ir iširusias siūles susisiūti, kad viena neprapulčiau“, – nusijuokė Nelli.
Balerina sakė, kad vėliau ji net išmoko susiremontuoti butą, kadangi mėgo viską visada daryti pati.
Aukšti balerūnai teatre – tiktai du
N.Beredina yra aukšta balerina. Jaunystėje jos ūgis buvo apie 1,76 metro.
„Vilniaus trupėje buvau aukščiausia. Apie 1975 metus buvo filmuojamas baletas „Žizel“. Pažiūrėjau įrašą ir pati nustebau: mano galva kyšo virš visų kordebaleto šokėjų“, – pasakojo artistė.
Vilniaus trupėje šoko du aukšti baleto artistai – Jonas Katakinas ir Petras Skirmantas.
„P.Skirmantas iš pradžių šoko poroje su balerina Loreta Bartusevičiūte. Jie kartu vyko į stažuotę, bet vėliau jis pradėjo šokti su manimi. Pirmasis spektaklis, kuriame pasirodžiau kartu su juo – „Žydrasis Dunojus“. Atsimenu, kad labai džiaugiausi, kad pagaliau šoku su aukštu partneriu“, – pasakojo N.Beredina.
Su P.Skirmantu Nelli šoko apie 20 metų. Tiek pat laiko balerina dirbo ir su labai profesionalia repetitore Lidija Šulga-Tamulevičiene. Šiems žmonėms ji jaučia dėkingumą ir pagarbą.
„P.Skirmantas buvo puikus partneris. Su juo apkeliavau apie 30 šalių ir šokau tolimose scenose. Mes draugavome šeimomis – jo žmona buvo Raimonda Barysaitė, jau išėjusi Anapilin“, – sakė balerina.
Partneris dovanojo svarstykles
56 kilogramus sverianti balerina sakė, kad svorį turėdavo kontroliuoti nuolat.
„Ar balerinos dažnai badaudavo?“ – pasiteiravau.
„Kai kurioms to nereikėdavo, bet man reikėjo. Būdavo nemažai dienų, kai valgydavau tiktai sykį per dieną. Kartais tekdavo ir po tris dienas badauti. Po šeštos valandos irgi nieko į burną neimdavau“, – prisipažino Nelli.
„Sykį per Naujuosius Skirmantas man davė 25 rublius ir it sąmokslininkas pasakė: „Imk ir skubiai nusipirk svarstykles“. 56 kilogramai mano ūgio moteriai nėra daug, bet jam reikėdavo mane kilnoti scenoje, todėl tie kilogramai atrodė kitaip. Balerinų partneriai kiekvieną papildomą šimtų gramų pajusdavo pirmieji“, – sakė N.Beredina.
Tąsyk balerina atšovė partneriui, kad tegu jis pats tas svarstykles ir perka, jeigu jam reikia.
„Jis ėmė ir iš tikrųjų nupirko, o mano dvejų metų duktė išsukiojo varžtelius ir svarstykles sugadino“, – nusijuokė Nelli iš kolegos pastangų priversti ją svertis kasdien.
Į batelius trinto stiklo nepylė
Paklausta apie konkurenciją ir intrigas teatre, Nelli nusijuokė: „Intrigų buvo. Į batelius trinto stiklo neberdavo, bet kartais vieni kitiems darydavo kliūčių, kai sužinodavo, kad kuris nors iš šokėjų yra kviečiamas į prestižines gastroles“, – sakė šokėja.
Sykį jiedu su P.Skirmantu buvo pakviesti gastrolių į Australiją.
„Tik po daugelio metų sužinojau, kad buvau neišleista todėl, kad Operos ir baleto teatro direktorius atmetė australų prašymą“, – šyptelėjo N.Beredina.
„Kaip buvo paaiškinta, kodėl negalite važiuoti?“- pasiteiravau.
„Parašė, kad esu nėščia, nors dar net ištekėjusi nebuvau“, – paaiškino balerina.
Ją kiek įskaudino ir faktas, kad per Operos ir teatro jubiliejų parodoje fojė nerado nė vienos savo nuotraukos, nors šiame teatre šoko ilgiau, negu 20 metų.
Aplodismentai solistei kilnojo stogą
1998 metais N.Beredina buvo atleista iš teatro vos sulaukusi 41-erių metų.
„Įprasta, kad balerinos išeina į pensiją maždaug po dvidešimties darbo scenoje metų. Bet buvo skaudu, nes žinojau, kad dar turiu jėgų šokti“, – sakė šokėja.
Jos partneris P.Skirmantas organizavo baleto solistės benefisą ir pavadino jį „Tarptautinė Baleto žvaigždžių fiesta“. Į jį atvyko solistų iš Prancūzijos, Čekijos, Rusijos ir, aišku, iš Lietuvos.
N.Beredina yra šokusi Mirtą A.Adamo balete „Žizel“, Odetą, Odiliją, Alyvų fėją ir Aurorą P.Čaikovskio „Gulbių ežeras“ ir „Miegančioji gražuolė“; Raganą E.Balsio balete „Eglė – žalčių karalienė“, Svanildą L.Delibo „Kopelija“, Raimondą A.Glazunovo balete „Raimonda“, Silfidę H.Liovenšioldo „Silfidė“, Frančeską J.Štrauso „Žydrasis Dunojus“, Mariją Magdalietę J.S.Bacho – G.Preserio „A Proba“ ir daugelį kitų pagrindinių vaidmenų įvairiuose baletuose.
Šiuo metu balerina dėsto M.Čiurlionio ir B.Dvariono mokyklose bei dirba ansamblio „Lietuva“ šokių grupėje.
