Viktoro Malinausko naktys Jaunimo sode su „Velnio nuotaka“

2016 m. spalio 31 d. 17:03
1974-ieji metai buvo ypatingi dainininko Viktoro Malinausko gyvenime. Muziką pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“ sukūręs kompozitorius Viačeslavas Ganelinas pakvietė Viktorą įdainuoti Jurgos tėvo Baltaragio partiją .
Daugiau nuotraukų (15)
  „Vaidinti senąjį Baltaragį lietuviškame filme buvo pakviestas ukrainiečių aktorius Vasilijus Simčičius. Jam, nemokančiam lietuvių kalbos, reikėjo pataikyti žiopčioti pagal mano įdainuotą partiją, tačiau jis su užduotimi susidorojo puikia““, – pasakojo 67-erių metų dainininkas.
 Ir čia pat redakcijoje paniūniavo: „Kas ten į langą beldžia/suvargęs ir sušalęs?/Tai girių paukštė braižo/ langų stiklus, dukrele…“.
 Pro šalį ėjusi kolegė, išgirdusi „Velnio nuotakos“ ištrauką, sustingo koridoriuje ir net pravėrė duris pasižiūrėti, ar jai nepasivaideno.
Stažas – legendiniame „Erfurte“ Lazdynuose
  V.Malinauskas iki tol jau buvo populiarus dainininkas, išsiskyręs ypatingo tembro balsu. Jis dainavo filharmonijai priklausančiame kolektyve „Estradinės melodijos“.
  „1973 metais Leonardas Petrauskas pakvietė mane į ką tik atidarytą naktinį klubą „Erfurtas“. Vilnius draugavo su Erfurto miestu tuometėje Rytų Vokietijoje. Lazdynuose, už kurių projektą lietuvių architektams teko Lenino premija, buvo pastatytas neregėto modernumo klubas. Jame viskas turėjo būti ypatinga: scena, programos, dainininkai. To išskirtinio dėmesio tikslas – kad galėtume tinkamai pasirodyti prieš užsienio svečius, kurie atvykdavo į sostinę“, – prisiminė senus laikus V.Malinauskas.
  Dainininkas sakė, kad „Erfurto“ salė buvo įrengta kaip amfiteatras, o talentingas programų vadovas L.Petrauskas ėmė taikyti iki tol Lietuvoje dar nenaudotas technologijas.
  „Per koncertą, daininkams stovint scenoje, ant sienų buvo rodomos spalvotos skaidrės. Lankytojai tokių dalykų nebuvo mate ir veržte verždavosi į naująjį klubą. „Erfurtas“ net buvo nukonkuravęs senąją „Dainavą“, kurią vilniečiai labai mėgo“, – pasakojo Viktoras.
  Dainininkas atsiminė, kad kiekvieną naują programą pirmiausia peržiūrėdavo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto ir sostinės Vykdomojo komiteto atstovai.
  „Gerai prisimenu, kad klausytis naujos programos ateidavo net pats Algirdas Vileikis, Vykdomojo komiteto pirmininkas. Programoje privalėjo būti nustatytas skaičius tarybinių, užsienietiškų ir lietuvių autorių kūrinių“, – kalbėjo dainininkas.
 Didžiulio populiarumo „Erfurte“ sulaukė V.Malinausko atliekama „Buona sera, signorina“, taip pat dainos iš Engelberto Humperdincko repertuaro. Janina Miščiukaitė dainuodavo „Būna dienų lyg tyčia“, klausytojų labai mėgstamą dainą.
„Juoda ir balta“ – drąsus bandymas
  Viena iš originalių programų vadinosi „Juoda-balta“. Tais laikais jau net pavadinimas provokavo, nes nebuvo aišku, kokią mintį programos autoriai perša žiūrovams.
 Kompozitorius Viačeslavas Ganelinas buvo šios programos vadovas. Su dainininku Viktoru Malinausku jie buvo pažįstami nuo filharmonijos laikų.
 Kai buvo ieškoma dainininkų, kurie galėtų įgarsinti „Velnio nuotaką“, V.Ganelinas iškart pagalvojo apie ypatingo tembro Viktoro balsą.
 “V.Ganelinas sakė, kad mano balsas ypač tinka Baltaragio arijai ir pasiūlė bendradarbiauti „Velnio nuotakoje“. Ši patirtis – viena įdomiausių mano karjeroje“, – sakė dainininkas.
Iš įrašų studijos V.Kernagis grįždavo į kareivines
  Filmo režisierius Arūnas Žebriūnas ir kompozitorius V. Ganelinas naktimis užsidarydavo plokštelių studijoje šalia tuomečio Jaunimo sodo (dabar – Bernardinų sodas) kartu su atlikėjais.
  Naktimis jie dirbo visą 1974 metų vasarą.
 “Labiausiai buvo gaila Vytauto Kernagio. Jis įdainavo Girdvainio partiją, tačiau tuo metu tarnavo vidaus kariuomenės dalinyje prie Petro ir Povilo bažnyčios ir anksti rytą, visai nemiegojęs, privalėdavo grįžti atgal į tarnybą ir vykdyti užduotis.
 Manau, kad Girdvainį vaidinęs aktorius Regimantas Adomaitis nė neįtardavo, kokiomis aplinkybėmis įdainuota jo arija“, – nusijuokė V.Malinauskas.
  Jis pasakojo, kad tų metų birželis buvo itin giedras ir šviesus, taksistų mieste būdavo mažai, todėl V.Kernagis pasivaikščiojimu džiaugdavosi, bet tarnyboje vos pastovėdavo ant kojų.
Jaunuolis turėjo dainuoti senio balsu
  Tuo metu V.Malinauskui buvo vos 25-eri metai.
  „Sunkiausia būdavo išgauti seno pavargusio žmogaus balsą. Visokiais būdais bandydavau užkimti, bet peršalti vasarą nebuvo lengva“, – apie Baltaragio partiją pasakojo Viktoras.
  Jis prašydavo plokštelių studijos darbuotojų jo įrašą nustumti į kuo gilesnę naktį.
  „Naktį balsas duslesnis, nes pasirengęs miegoti. Iš pradžių stengdavausi įrašyti visas trumpas Baltaragio replikas, o pagrindinę dalį palikdavome pabaigai, kad mano balsas ir aš pats būčiau kuo daugiau pavargęs“, – pasakojo V.Malinauskas.
Aktorius įgarsino žymūs dainininkai
  Uršulę vaidino garsi Kauno dramos teatro aktorė Regina Varnaitė, o jos partiją kimiu balsu atliko dainininkė Birutė Dambrauskaitė.
  Nepaprastai skaidraus balso operos solistė Elena Čiudakova įdainavo pagrindinės miuziklo herojės Jurgos nuotaikų kaitą.
  „Jurgos partijoje buvo gausu skirtingų  nuotaikų ir balso „čiurlenimo“. Būtent čiurlenimą subtiliai sudainavo E.Čiudakova, o pagrindinę partiją atliko Asta Chomentauskienė. Nors ji studijavo ne muziką, o dailę, jos balsas puikiai tiko Jurgos vaidmeniui“, – prisiminė kolegų darbą V.Malinauskas.
  Komiškiausias buvo Pinčiuko vaidmuo – jį suvaidino aktorius Gediminas Girdvainis, o balsas miuzikle skamba Juozo Rupšos, garsios krepšininkės Angelės Rupšienės sutuoktinio.
Pinčiukui buvo liepta skandintis stiklinėje
  Kai pagal filmo scenarijų Pinčiukui reikėjo burbuliuoti ir kapanotis vandenyje bandant nenuskęsti, J.Rupša turėjo sudainuoti tą jo burbuliavimą.
 “Jam pripylė vandens stiklinę ir liepė dainuot pučiant burbulus, o aš stovėjau šalia ir turėjau vis kartot frazę „Tu ūsų nekraipyk!“ Buvo nežmoniškai juokinga ir mes niekaip negalėjome susikaupti. Visi springo juokais iki ašarų ir mums trukdė“, – pasakojo V.Malinauskas.
Dainininkus žavėjo Sigito Gedos išrasti žodeliai
  Libreto autorius buvo poetas Sigitas Geda.
  „Poetas prigalvojo tiek daug vaizdingų jaustukų ir ištiktukų, jog kartais mes net nežinodavome, ką jie reiškia. Tie keisti žodeliai tekstą darė dar paslaptingesnį, o įgarsinantiems žmonėms keistenybės labai patiko, nes leido improvizuoti. Tada pagalvojau, kad libreto autorius turėjo būti tikrai „paplaukęs“, kad galėtų taip sugalvoti“, – sakė dainininkas.
  „Velnio nuotaka“ buvo labai svarbus darbas dainininko karjeroje, nors įgarsinančių žmonių niekas nepamatė kadre ir net aktoriai, atliekantys vaidmenis, nelabai įsivaizdavo, kiek daug darbo reikėjo įdėti.
 “Atsimenu, kad už vaidmens įgarsinimą man padėkojo Baltaragio vaidmens atlikėjas V.Simčičius, nes aš labai stengiausi jam padėti suprasti, ką jis „dainuoja“, – sakė V.Malinauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.