Lentvaryje užaugęs R.Bernatonis – pirmas lietuvis, kuriam šią vasarą pavyko įveikti griežtą atranką ir magijos triukais sužavėti išrankiausius plačiojo pasaulio iliuzijos meno gerbėjus.
Birželį Rokas Las Vegase dalyvavo TV šou „Penn &Teller: Fool Us“. Ši televizijos laida turi 10 milijonų žiūrovų auditoriją, yra transliuojama ne tik Amerikoje, bet ir Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje. Per 6 dienas svetainėje „YouTube“ Roko pasirodymas buvo peržiūrėtas beveik 300 000 kartų.
„Penn &Teller: Fool Us“ – populiariausias pasaulyje iliuzionistų realybės šou, kuriame geriausi magai iš viso pasaulio savo triukais stengiasi apgauti ir sužavėti ne tik žiūrovus, bet ir garsiuosius komisijos narius Penną ir Tellerį.
R.Bernatonis šou dalyvavo vasaros pradžioje, tačiau laida buvo parodyta tik rugpjūčio viduryje. Iki laidos premjeros niekas nežinojo, kokį triuką lietuvis pristatė.
„Konfidencialumo sąlygos ypač griežtos. Nei prieš pasirodymą, nei po jo užkulisiuose negalima susitikti su komisijos nariais Pennu ir Telleriu. Jie negali matyti nei pasirengimo triukui, nei turimų daiktų, kad neturėtų nė mažiausios užuominos, kaip ketinama juos apgauti.
Apie mano pasirodymą nieko negalėjo žinoti ir laidos vedėja Alyson Hannigan. Kadangi triukas buvo atliekamas pasitelkiant rentgeno aparatą, prodiuserių išsiprašiau, kad leistų laidos vedėjai pasakyti, jog jai reikės atsargiai užlįsti už rentgeno aparato ir neužkliūti“, – pasakojo R.Bernatonis.
Rokas savo pasirodymą stebėjo Vilniuje draugų ir kolegų būryje. Ta proga visi kėlėsi 5 val. 45 min. ir sulaikę kvapą įsitaisė prie televizoriaus ekrano.
Nerimauta be reikalo, nes R.Bernatonio pasirodymas buvo profesionalus ir intriguojamas. Neįmanoma buvo atspėti, kaip A.Hannigan pasirašyta korta atsidurdavo netikėčiausiose vietose, o triuko pabaigoje – jos pilve. Tai žiūrovai galėjo matyti per rentgeno aparatą.
Magijos profesionalams Pennui ir Telleriui pavyko įminti triuko paslaptį. Dėl to Rokas nenusiminė: „Žinoma, vykau ten, kad juos apgaučiau, tačiau šį triuką žiūrovams demonstravau pirmą kartą ir nebuvau tikras, ar jis pavyks. Vien patekti į sceną – didžiulė pergalė ir įvertinimas.“
Kai po populiarios magijos laidos transliacijos praėjo gal pora savaičių, R.Bernatonis savo feisbuko paskyroje rašė: „Kai esi ištikimas savo tikslams ir vertybėms, visas pasaulis slapta tau padeda įgyvendinti visus troškimus.“
Iliuzionistas prisiminė, kaip prieš porą metų jam paskambino vienas televizijos prodiuseris ir pasiūlė pasirodyti „Lietuvos talentuose“.
Rokas nedvejodamas atsisakė. Prodiuseris nustebęs negalėjo suprasti, kodėl jaunas, mažai kam žinomas magas atmeta tokią galimybę. Jis Roką ramybėje paliko tik tada, kai išgirdo, kad vaikinas rengiasi išvykti iš Lietuvos.
„Kam siekti mažų dalykų, jeigu galima siekti didelių? Vienas mano herojų Amerikos lietuvis verslininkas Juozas Kazickas yra pasakęs: „Mažų tikslų siekti neapsimoka, nes siekimas didelių tikslų užtrunka tik šiek tiek ilgiau, tačiau sėkmės atveju gauni kur kas daugiau.“
Didelį rezultatą pasieki, kai esi ištikimas sau, kai žinai, kur nori atsidurti, kitaip sakant, kai nemeti kelio dėl takelio.
Mėgstu savo darbą, mane tai uždega. Magija yra mano darbas, pomėgis ir laisvalaikis.
Šį kartą man paskambino prodiuserė iš Amerikos ir pasiūlė filmuotis „Amerikos talentuose“ (America’s Got Talent). Po savaitės apmąstymų beveik (dar ne 100 procentų) apsisprendžiau: dalyvausiu. Ištikimybė atsipirko su dividendais“, – džiugia naujiena pasidalijo Rokas.
Tai, kad iliuzionistas nesirenka lengvų kelių, rodo ir du jo pasiekti Guinnesso rekordai.
2014-ųjų kovą po vienus metus trukusių treniruočių „Siemens“ arenoje R.Bernatoniui pavyko išmesti kortą į 14 metrų 35 centimetrų aukštį. Tą kartą magas pirmą sykį tapo rekordininku.
Šių metų birželio 2-ąją Rokas pasiekė antrą pasaulio rekordą. Vaikinas per minutę išmetė 124 kortas 3,65 metro atstumu ir pagerino 10 metų nepralenktą rezultatą.
R.Bernatonis prisipažino, kad svarbiam įvykiui ruošėsi kaip studentas – intensyviai tik paskutinį mėnesį.
Tramplinu į pasaulinę sceną R.Bernatoniui tapo kvietimas vykti į magijos meno festivalį „The Weekend of Wonder“, o jo – pasirodymai didžiausiuose JAV miestuose.
Į susitikimą iliuzionistas atėjo punktualiai – nė sekundės anksčiau ar vėliau.
Tikriausiai tai magijos įtaka, pamaniau. Tačiau paaugliškos išvaizdos šviesiaplaukis patikino, kad laiku pasirodė atsitiktinai.
Anksčiau jis dažnai vėluodavo, bet nelemto įpročio ilgainiui atsikratė – širdies draugė Justė padėjo išmokti planingiau ir punktualiau gyventi.
– Ar jūsų draugė turi ką nors bendra su iliuzijos menu?
– Visiškai nieko. Ir tai nuostabu. Anksčiau ji restoranuose dirbo someljė, dabar nori išbandyti jėgas švietimo srityje. Ji baigusi graikų kalbą.
Justės niekada neglumino mano profesija. Tai, ką darau, jai visada atrodė žavu. Nuolat jaučiu jos palaikymą.
– Tikriausiai lengvai atkreipiate bet kokios merginos dėmesį?
– Dėmesio netrūksta, bet tuo nesipuikuoju. Man nepriimtina susitikti su žmonėmis tik dėl to, kad suteikčiau naudos sau. Geriau gerą knygą paskaitau ar galvą pailsinsiu sekmadieniais žaisdamas golfą.
– Kaip vyksta darbas mago virtuvėje: ar bandoma jau sukurtus triukus iššifruoti ir juos atkartoti, ar stengiamasi kurti naujus?
– Būna įvairiai, bet iš esmės visi dabartinių triukų pagrindai sukurti senovėje. Manoma, kad norint išmokti naujovių reikia skaityti senovines knygas, nes jose gali būti paslėpta daug gerų triukų.
Dabar daugelis triukų atnaujinti šiuolaikinėmis technologijomis. Tad galima sakyti, kad triukai iš esmės tie patys, tik apipinti naujovėmis.
Aš mokausi stebėdamas kitų iliuzionistų pasirodymus. Klausau teorinių paskaitų. Manau, svarbu bendrauti su patyrusiais iliuzionistais. Kita vertus, jei tik su jais bendraučiau ir tik iš jų semčiausi įkvėpimo, nieko nenuveikčiau. Įkvėpimą man teikia įvairių profesijų atstovai.
– Kiekvienas iliuzionistas stiprus tam tikroje srityje. O kokie triukai jums priimtiniausi?
– Žmonės mane geriausiai atsimena iš triukų su kortomis. Labai gerai mėtau kortas, todėl ir esu pasiekęs du Guinnesso rekordus.
– Kodėl rekordų siekėte kortas mėtydamas į aukštį, o ne į tolį?
– Norėčiau pagerinti metimo į tolį rekordą, bet niekaip negaliu. Tas rekordas – 64 metrai. O mano asmeninis – 30 metrų.
Į aukštį mėtyti sekėsi geriau, todėl tai ir tobulinau. Kad kuo aukščiau išmestum kortą, reikia tikslumo, subtilumo ir jėgos. Magijos čia nėra.
Tai panašiau į sportą. Kitas rekordas – per minutę daugiausia išmestų kortų viena ranka. Čia labiausiai reikia jėgos.
– Kuri jūsų ranka stipresnė?
– Dešinė. Jai ir priklauso du pasaulio rekordai.
– Kaip savo rankas palepinate?
– Treniruoju, stiprinu riešus.
– Kaip kilo mintis Amerikos TV šou „Penn & Teller: Fool Us“ parengti pasirodymą su rentgeno aparatu?
– Šis triukas Amerikoje buvo parodytas pirmą kartą. Labai nerimavau, kad gali nepavykti. Paskutinis mėnuo prieš kelionę buvo įtemptas ir praktiškai bemiegis.
Paprastai naują triuką aš bent tris kartus parodau draugams ar giminėms. Tada tokios galimybės neturėjau, bet džiaugiuosi, kad pavyko. Maniau, bus blogiau.
Atranka buvo nemaža. Tai, kad mane nufilmavo, dar nereiškė, kad parodys per televizorių, nes ne visus pasirodymus parodo. Pavyzdžiui, vieno mano bičiulio amerikiečio pasirodymas taip ir liko neparodytas.
Jis talentingas, užsiima mentaline magija – minčių skaitymu. Ta laida skirta šeimoms, tad gal mano draugo triukas buvo per daug rimtas.
– Ar laidos kūrėjai išsakė pageidavimų, kaip tas triukas turėtų atrodyti?
– Viskas vyko profesionaliai, laidos kūrėjai gilinosi į tai, ką norėjau parodyti. Pačiam dėl nieko nereikėjo sukti galvos.
– Ar už savo pasirodymą gavote honorarą?
– Taip. Tai yra keli vidutiniai mėnesio atlyginimai.
Be to, man ir mane lydėjusiam prodiuseriui buvo sumokėta už lėktuvo bilietus, savaitę nekainavo nei gyvenamoji vieta, nei maistas, kiekvienas gaudavome 30 JAV dolerių dienpinigių.
– Koks buvo jūsų pirmas išmoktas triukas?
– Kartą senelio draugas parodė triuką su skaičiais: reikėjo sugalvoti skaičių, šiek tiek pridėti, vėliau atimti. Galiausiai jis man pasakė, kokį skaičių sugalvojau. Buvau nustebęs, negalėjau suprasti, kaip jam pasisekė atspėti. Ilgai kaulijau, kad atskleistų triuko paslaptį.
Tą triuką rodžiau visiems draugams. Galiausiai neliko kam rodyti. Reikėjo apsispręsti, ar susirasti naujų draugų, ar išmokti naujų triukų. Nutariau ieškoti triukų internete, knygose.
– Ko reikia norint tapti profesionaliu magijos specialistu?
– Meilės. Kad ir kokių žinių turi, kad ir kokią informaciją valdai, viskas neturi galios, jei nėra meilės, kurią galima pavadinti įvairiai: energija, tikėjimu. Kai myli, visa kita atsiranda tarsi savaime. Nuo vaikystės norėjau būti scenoje, mėgautis publikos dėmesiu.
– Iliuzionisto profesija susijusi su apgaule, manipuliacija. Ar turite polinkį meluoti?
– Net nežinau, ar esu melagis iš prigimties. Gal šiek tiek. Šiaip mėgstu pagražinti įvykius.
– Kai kurie iliuzijų meistrai bando žiūrovus įtikinti turintys antgamtinių galių, teigia galintys iššaukti ir bendrauti su mirusiaisiais.
– Egzistuoja psichologinė manipuliacija, tačiau iliuzionistai tai naudoja geriems tikslams. Nė vienas save gerbiantis magas neteigs, kad bendrauja su mirusiaisiais ar kad skaito kitų žmonių mintis. Tai būtų apgaulė. Tiesiog bet kokia informacija išgaunama profesionaliai manipuliuojant.
Iliuzionistai naudoja tuos pačius principus, kurie taikomi tiek reklamoje, tiek politikoje.
Net galėčiau teigti, kad magija ir politika yra glaudžiai susijusios. Vieni pradangina daiktus, kiti – pinigus. (Juokiasi.) Šiaip magija man yra tarsi muzika, šokis.
– Kokios dar naudos gaunate iš savo profesijos?
– Kad ir kokia būtų situacija, žinau, kad visada susirasiu draugų. Pavyzdžiui, kai nuvykstu į kitą šalį ir vakare įsitaisau kavinėje, vienas jaučiausi kiek nejaukiai, tačiau žinau, kad labai lengvai galiu atsidurti įvykių centru.
Pavyzdžiui, užtenka prieiti prie jaunų žmonių staliuko, pasilabinti, paklausti, kaip sekasi leisti laiką, ir pasisiūlyti parodyti triuką. To užtenka, kad užsimegztų pažintis.
– O kokia magiją taikote meilės srityje?
– Paprastumą ir nuoširdumą.
– Ar draugė dažnai prašo parodyti kokį nors fokusą?
– Būna, kad paprašo. Kiekvieną kartą iš Las Vegaso jai parvežu neįprastą kortų malką. Justė jas kolekcionuoja. Kortos yra su įdomiais paveikslėliais: šuniukais, pandomis, karikatūriniais personažais.
Manau, jei kada nors gyvensime Las Vegase, turėsiu kasdien pirkti naują kortų malką.
– Ar turite planų kraustytis gyventi į Ameriką?
– Jeigu gaučiau pasiūlymą ten ką nors veikti, tikrai vykčiau. Las Vegasas man labai patinka. Daug laiko ten praleidau, turiu draugų.
– Teigiate, kad visame pasaulyje turite draugų, tačiau mokykloje išgyvenote sudėtingą laiką. Patyrėte bendraamžių patyčių.
– Mokykloje jaučiau, kad esu ne vietoje ir ne laiku.
– Kaip kovojote su patyčiomis?
– Esu pakeitęs mokyklą. Žinau, kad ir šiais laikais egzistuoja patyčios, neretai labai žiaurios.
Kaip vadavausi iš nemalonių situacijų? Įvairiai. Dažniausiai užsisklęsdavau, klausydavau sunkiosios muzikos, šaipydavausi iš silpnesnių už save. Pabėgti nuo slogių minčių padėdavo magija.
Jau nemažai vandens nutekėjo, aš nebepykstu ant bendramokslių. Sveikinuosi, paklausiu, kaip sekasi. Tikiu, kad dabar vieni kitais didžiuojamės. Manau, jie nelabai supranta, ką darė.
Dabar neretai einu į mokyklas – ne tik rodau fokusus, bet ir su mokiniais kalbuosi apie jų tarpusavio santykius.
– Iliuzionisto profesija atima daug energijos. Norint įtikti žiūrovams tenka daug emocijų per save perleisti. Kaip ilsitės po įtempto pasirodymo?
– Atgauti jėgas geriausiai padeda miegas. Laisvalaikiu Lietuvoje mėgstu aplankyti dvarus, žaidžiu golfą.
