Kad ir kaip ten bebūtų, niekam nėra paslaptis, jog priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio nėra svetima pramogų pasauliui. Apie tai kalbėti reikia – šiurpios istorijos iš garsių žmonių lūpų atgraso ne vieną.
Asmeniškas istorijas apie pačių susikurtus kalėjimus jau yra paviešinę aktoriai Arūnas Sakalauskas, Žilvinas Tratas, „Rebelheart“ lyderis Darius Mickus, dainininkai Arvydas Martinėnas-Vudis, Rolandas Skripkaitis-Rūlė, Roma Mačiulytė ir Džordana Butkutė.
Naujienų portalas lrytas.lt trumpai primena garsenybių istorijas apie kovą su priklausomybėmis.
Darius Mickus: „Viskas prasidėjo nuo kokaino“
Vienos garsiausių Lietuvos roko grupių „Rebelheart“ lyderis Darius Mickus didžiuojasi įveikęs priklausomybę nuo narkotikų.
„Viskas prasidėjo nuo kokaino, po to – opiumas, ekstazis, LSD, heroinas. Nė vienas vakarėlis be šito mėšlo neapsieidavo. Galiausiai atsidūriau tokioje duobėje, kad kvaišalų reikėjo keliskart per dieną. Praradau butą ir krūvą pinigų“, – prieš kelis metus žurnalistams išsipasakojo Darius.
Dėl kvaišalų dainininkas prarado ir šeimą. D.Mickus su buvusia žmona, lanksčiausia Lietuvos akrobate, moterimi gyvate vadinama Odeta gyveno beveik aštuonerius metus.
Vienoje televizijos laidoje dainininkas apskaičiavo, kad kvaišalams iššvaistė per 120 000 litų (apie 35 tūkst. eurų).
Pakilti iš dugno Dariui padėjo muzika. Dainininkui buvo pernelyg baisu prarasti viską, net savo vaikystės svajonę tapti muzikantu.
Vudis: „Esu bandęs ir kodavimą“
Dainininkas Arvydas Martinėnas-Vudis išgarsėjo sudalyvavęs muzikiniame realybės šou. Jam pasibaigus, atlikėją užklupo svaigi šlovė, su kuria nesugebėjo susitvarkyti – paniro į alkoholio bei narkotikų liūną.
Dabar Vudis apie tai šneka atvirai: galėjo išgerti butelį brendžio vienu kartu. Prisipažino linksmo praeities gyvenimo pasekmes jaučiantis iki šiol: „Turėjau labai rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų. Jau ketverius metus visiškai nieko nevartoju, tačiau atgarsiai dėl praeities problemų grįžta iki šiol.
Kažkada labai skubėjau į koncertą ir važiuojant sugedo automobilis. Paskambinau organizatoriams pasakyti, kad į koncertą neatvyksiu, o jie mane išvadino alkoholiku, prisivartojusiu narkotikų. Apie mane parašė laikraščiai, tačiau tai buvo vienintelis atvejis, kai nenuvažiavau į koncertą. Ir tai įvyko dėl tikros priežasties, bet dėl praeities manimi nepatikėjo. Brendis man kaip narkotikas. Man jis labai skanus.
Vieną dieną pabudau ryte gerokai pašventęs iš vakaro, o ant stalo – brendžio butelis, atrodė labai skaniai. Paėmiau ir išgėriau jį visą iškart. Tuomet turėjau stiprių sveikatos komplikacijų, mane greitąja išvežė į ligoninę.
Iškart nusprendžiau, kad tai prie gero neprives. Ir neklydau. Vienas geriausių dalykų, nutikusių mano gyvenime, yra alkoholio atsisakymas. Esu bandęs ir kodavimą. Vieniems tai padeda, kitiems užtenka būti sąžiningiems prieš save, o jeigu suveikia, tai būna pats stipriausias kodas.“
Arūnas Sakalauskas: „Jeigu geri – vartoji žiurknuodžius“
Aktorius Arūnas Sakalauskas neketina slėpti istorijos, kaip alkoholis tapo jo geriausiu draugu, o vėliau – žiauriausiu priešu. Trisdešimtmečiam aktoriui taurelę pasiūlė kolega. Velnio lašai turėjo padėti užmiršti pečius užgulusius rūpesčius.
„Aš labai vėlai pradėjau gerti. Tai buvo 1992 metų spalio 19-oji“, – tikslią datą laidos „Gyvenimas“ kūrėjams nurodė A.Sakalauskas, prieš penkerius metus taip pat spalio 19-ąją metęs gerti.
A.Sakalauskas gerdavo ir nejausdavo saiko. Kasdienes pagirias vyras malšindavo alkoholiu. Išgertuvės trukdavo savaites, vėliau – mėnesius. Išnyko atsakomybės jausmas, noras rūpintis artimaisiais, bendrauti su draugais, eiti į darbą. Sąžinės graužatį jis taip pat skandindavo alkoholyje.
Vyras ne sykį bandė kovoti su priklausomybe: perėjo Minesotos programą, negėrė bene vienuolika mėnesių, bet kartą vėl pakėlė taurę, nė pats nepajutęs, kaip tai padarė. Kiek buvo bandymų išbristi, A.Sakalauskas jau nesuskaičiuoja. Ko gero, dugną jis pasiekė 2009-aisiais, kai būdamas girtas lapkričio 20-osios popietę sėdo prie vairo ir važiuodamas apgadino dešimt automobilių.
„Pagulėjau trisdešimt dienų ligoninėje, bet tai nepadėjo – priežasčių vis ieškojau kitur, o ne savyje. Supratimas, kad gyveni normaliai, jeigu negeri, o jeigu geri – vartoji žiurknuodžius, dar nebuvo atėjęs“, – prisipažino artistas.
Po pasivažinėjimo neblaiviam prabėgo metai, kai abipusiu sutarimu jis išėjo iš darbo teatre ir visiškai paleido vadžias. Kai policininkai rado be nuovokos gulintį gatvėje ir nusivežę į būstinę paklausė: „Arūnai, ką tu darai?“, A.Sakalauskas pažiūrėjo į veidrodį ir pamatęs savo atvaizdą sutiko su siūlymu vykti į ligoninę ir rimtai gydytis.
Aktorius suskaičiavo, kad 18 metų praleido girtuokliaudamas. Dabar jis lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, globoja su priklausomybe nuo alkoholio kovojantį vaikiną ir jau 5 metus nesidairo į butelio pusę.
Roma Mačiulytė: „Labiausiai sunku morališkai“
Apie savo gyvenimo nuopuolius atvirai prabilo ir dainininkė Roma Mačiulytė. Prieš Naujuosius metus spaudoje pasirodė pranešimų, kad atlikėja dingo. Neatsiliepdavo į skambučius, ilgą laiką jos niekas nematė.
Vėliau ji buvo rasta neaiškiame bute, pagrobta, kaip pati teigia, žmogaus, kurį pažinojo. R.Mačiulytė neslėpė, kad dėl visko kaltas alkoholis, kuris buvo tapęs jos kasdienybe.
Po įvykio, kai buvo mušama ir kankinama, dainininkė nusprendė savo gyvenimą keisti iš pagrindų – viešai pasižadėjo niekada nebegerti. Moteris prisipažino, kad fizinius sužalojimus ji beveik išsigydė, tačiau moralinės žaizdos liko gilios.
„Fiziškai galima pasveikti, yra būdų. Aš dar gydausi, bet labiausiai sunku morališkai. Man atrodo, kad išmintingas žmogus yra tas, kuris pirmiausia sau pasako tiesą. Veidrodis tikrai nemeluoja, kaip atrodai iš ryto. Aš prieinu iš ryto ir matau kažkokią kūtvėlą, o ką daryti su veidu, kai jis jau netelpa į veidrodį?“ – klausė dainininkė ir pridūrė, kad per alkoholizmą nuo jos nusisuko ne vienas draugas.
Žilvinas Tratas: „Pyliau taip, kad, atrodo, norėjau nusižudyti“
Aktorius ir buvęs boksininkas Žilvinas Tratas prieš trejus metus atviravo „Lietuvos rytui“, kad alkoholizmas jį buvo privedęs iki savižudybės.
Paauglystėje Žilvinas buvo itin problematiškas. Problemos nedingo ir tuomet, kai jį 16-metį išsiuntė dirbti į užsienį. Ž.Tratui nepavykdavo išsaugoti darbo, todėl jie keitėsi vienas po kito.
„Viešbutyje „Hilton“ atsirado bendraminčių, kurie daug gėrė. Pradėjome gerti kartu. Kiekvieną vakarą išgerdavome po litrą spiritinių gėrimų. Būdavo taip: dieną dirbi, sugrįžti namo kokią pirmą valandą nakties, iki paryčių geri, pamiegi porą valandų, o rytą vėl eini į darbą“, – savo praeitimi nesididžiavo Žilvinas.
Darbą viešbutyje ir gyvenamąją vietą Ž.Tratas prarado Kūčių vakarą. Iš to vakaro Žilvinas prisimena tik tai, kad itin daug gėrė: „Pyliau taip, kad, atrodo, norėjau nusižudyti.“
Žilvino draugai padėjo susirasti jam naują darbą. Paskui dar vieną. Abu juos Ž.Tratas prarado dėl dažnų išgertuvių, o neviltis, atsiradusi dėl prarastų galimybių, tik dar labiau skatino gerti.
Supratęs, kad Škotijoje nebeturi ką veikti, Žilvinas pranešė artimiesiems, jog grįžta į Lietuvą: „Susitikau su draugais ir vėl prisigėriau. Be to, supratęs, kad niekas nepasikeis, pasikėsinau į savo gyvybę.“
Jam tik atsitiktinai nepavyko nusižudyti. Tą vakarą jis buvo girtutėlis, todėl vaistus paprasčiausiai išvėmė. Nubudęs kitą rytą suprato, kad pasiekė dugną.
„Dugnas – kai atsibundi ir supranti, kad neturi nė vieno tikslo. Neturi ką veikti, neturi kur eiti. Net valgyti nenori, į tualetą nueini tik tam, kad neprivarytum į kelnes. Ta vieta buvo pati baisiausia“, – tikino Žilvinas.
Džordana Butkutė: „Aš Džordana ir aš alkoholikė“
Prieš šešerius metus dainininkė Džordana Butkutė pasirinko blaivybės kelią, o 2014-aisiais, su mylimojo Elegijaus Strasevičiaus pagalba, užkariavo naujas aukštumas muzikoje – praėjus beveik 30 metų nuo karjeros pradžios.
Anksčiau viskas buvo kitaip – popscenos karalienė turėjo rimtų bėdų dėl alkoholio, vėluodavo į koncertus ir ne itin rišliai kalbėdavo duodama interviu.
Skamba banaliai, bet atsisakiusi alkoholio Džordana iš tiesų pakilo iš pelenų: „Elegijus man labai daug padėjo. Visiškai nenoriu nė žiūrėti į alkoholį. Kitaip mąstau. Aš nebegrįšiu į tą liūną.
Nė neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti, kad grįžčiau. Nė negaliu apie tai pagalvoti. Su savo vyru aš suaugau, nors pagal amžių jau seniai turėjau būti suaugusi.“
Dž.Butkutė atviravo, kad sunkiausias etapas link blaivybės buvo Minesotos programoje, kai turėjo prisipažinti pati sau ir garsiai ištarti: „Aš Džordana ir aš alkoholikė“.
Rūlė: „Reikia pasiekti dugną, kad galėtum atsispirti“
Atlikėjas Rolandas Skripkaitis-Rūlė po LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“ buvo puolęs į alkoholizmo liūną. Prieš šešerius metus Rūlė viešai pareiškė, kad dėl visko kaltas netikėtai užgriuvęs populiarumas. Vieną dieną jis buvo niekam nežinomas ir neįdomus, o kitą — jau paauglių dievukas.
Trys koncertai per dieną, ir visi — skirtinguose miestuose, interviu žurnalistams, filmavimasis TV laidose. Toks ritmas išvargino jaunąjį dainininką, todėl nuovargį jis ėmė malšinti alkoholiu.
„Neatlaikiau. Populiarumo buvo per daug, — tikino Rūlė. — Nenorėjau niekur eiti iš namų, stengiausi niekur nesirodyti. Pats nepajutau, kaip dieną pradėdavau ir užbaigdavau gerdamas“.
Supratęs, kad svaiginimasis alkoholiu tapo įpročiu, atlikėjas pats nutarė ieškoti pagalbos. Tada ir pravėrė gimtojoje Marijampolėje esančio priklausomybės ligų centro duris. Tačiau nei draugų, nei artimųjų palaikymo prašyti taip ir neišdrįso, nes bijojo likti nesuprastas.
„Turbūt reikia pasiekti dugną, kad galėtum atsispirti ir vėl pradėtum kilti į viršų. Aš tą dugną buvau pasiekęs, tačiau radau stiprybės iš jo pakilti“, — sakė Rūlė.
