Balandį gimdyti planuojanti Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė praėjusį sekmadienį grįžo į televizijos eterį. Buvusi šou „Šok su manimi“ ir „Chorų karai“ vedėja šįkart diriguoja tautinių šokių konkursui „Kadagys“.
Beveik prieš pusmetį su renginių organizatoriumi Jogaila Morkūnu (41 m.) susituokusi moteris sakė, kad prieš imdamasi šio darbo pasitarė su vyru.
Laukdama manęs vienoje Vilniaus kavinėje I.Kavaliauskaitė-Morkūnienė dirbo nešiojamuoju kompiuteriu.
„Nors jau turėčiau gyventi vien laukimo džiaugsmu, negaliu palikti svarbių darbų. Gal ir būtų kam juos patikėti, bet manau, kad pati viską padarysiu geriau ir greičiau“, – šyptelėjo Indrė.
Ši gležna, subtilių bruožų moteris yra Lietuvos bušido federacijos projektų vadovė. Ji atsakinga už tarptautinių turnyrų „King Of Kings“ organizavimą ir neketina praleisti kovo 19 dieną vyksiančio renginio.
Indrė užsako kovoms arenas, rūpinasi bilietų pardavimu, reklama ir renginio transliacijomis per televiziją.
Vis dėlto jai mieliausia scena ir tiesioginis eteris. „Kadagį“ Indrė veda su Mindaugu Stasiuliu.
Specialioje fotosesijoje Indrė ir Mindaugas pozavo kartu su ožiu.
„Ožys Mykolas simbolizuoja kaimo ir miesto jungtį. Mykolas buvo puikus modelis, nesvarbu, kad kelis kartus paženklino sceną. Palepinau jį morkomis“, – pasakojo I.Kavaliauskaitė-Morkūnienė.
Indrei šokiai – puikiai pažįstama sritis. Ji kurį laiką šoko pramoginius šokius, o ir „Chorų karuose“ demonstravo sugebėjimus su tautinių šokių ansambliu „Vingis“.
Kūdikio besilaukianti moteris šįsyk neplanuoja suktis ant parketo.
„Stengsiuosi saugotis, bet manau, kad nėštumas – ne kliūtis vesti smagų renginį. Manau, viskas bus estetiška, stengiuosi žiūrovams per daug nedemonstruoti savo nėštumo. (Juokiasi.)
O ir Jogaila neprieštaravo, kad vesčiau šou. Vyras mane labai palaiko, globoja, vakarais laukia su vakariene. Jis laimingas ir aš laiminga“, – džiaugėsi būsima motina.
Indrė prasitarė, kad vienas latvių kolektyvas ruošia šokį apie kūdikio gimimą. Jo metu dainą gyvai atliks latvių dainininkė, kuri taip pat laukiasi.
– Esate pramoginių laidų vedėja, Lietuvos bušido federacijos projektų vadovė, taip pat magistro laipsnį turinti teisininkė. Įdomi užsiėmimų kombinacija. Ar ateityje planuojate dirbti pagal profesiją?
– Tikrai nemanau, kad laidų vedėjos darbas yra vienintelis ir nekeičiamas. Kas kartą pakviesta į televiziją džiaugiuosi lyg kvietimu į šventę.
Kita vertus, žinau, kad nėra švenčių, kurios tęstųsi ištisai.
Bušido federacijoje teisės žinios man praverčia nuolat. Kai rengiu įvairias sutartis, nereikia klausti patarimų.
– Ar neketinate įsitraukti į sutuoktinio renginių organizavimo verslą?
– Vedu ir privačius renginius. Su Jogaila esame susitarę, kad vienas į kito darbą nesikišame.
Aišku, jei užsakovas nori, kad vesčiau renginį, galiu būti samdoma per savo vyro kompaniją.
– TV laidų vedėjai ne tik mėgaujasi rampų šviesomis, bet ir sulaukia apkalbų.
– Pirmaisiais metais televizijoje buvau jautresnė, skaitydavau komentarus.
Kai Jogaila tai pamatė, pasakė: „Kai kitą kartą eisime pietauti į restoraną, neužsisakyk deserto – susirask šiukšlių konteinerį ir ieškok ten ko nors valgomo. Dabar darai lygiai tą patį.“
To užteko, kad liaučiausi. Laikui bėgant storėja oda ir imi rūpintis tik gero linkinčiais, protingais žmonėmis.
– Vasario 5-ąją sukako penki mėnesiai nuo jūsų prašmatnių vestuvių. Ar tai kaip nors paminėjote?
– Jogaila kiekvieno mėnesio penktą dieną man padovanoja puokštę rožių.
Šio mėnesio pradžioje vyro nebuvo Lietuvoje, todėl nustebau ir dvigubai nudžiugau, kai iš pat ryto gėles pristatė kurjeris.
– Kas pasikeitė po vestuvių? Ar santykių kampus jau nugludinote?
– Dar per anksti kalbėti apie pokyčius, nes viskas labai šviežia. O dėl kampų – mums puikiai sekasi sutarti jų negludinant.
– Ir jūs, ir vyras esate vienturčiai. Sakoma, kad jie būna išlepinti, egoistiški, individualistai. Kokią įtaką tai daro jūsų bendravimui?
– Manau, mudu derame. Gerai, kad mėgstame panašius dalykus, mums labai lengva vienam kitą suprasti, nes dirbame panašius darbus. Vakarais susitikę namuose susikalbame įvairiomis temomis.
Gal būtų sunkiau, jei aš dirbčiau, pavyzdžiui, advokate.
Kita vertus, Jogaila turi nemažai draugų teisininkų, su kuriais puikiai sutaria.
– Abu esate veiklūs. Kuris daugiau laiko skiria buities darbams?
– Prisipažįstu – Jogaila skaniau ruošia valgį nei aš. Tad pastaruoju metu savo mylimam virtuvės meistrui geranoriškai užleidžiu vietą prie viryklės.
– Jūsų mama po vestuvių spaudoje labai gražiai atsiliepė apie žentą. Sakė nemaniusi, kad yra tokių rūpestingų vyrų.
Dieną prieš vestuves Jogaila jums užsakė viešbutyje kambarį, masažą, vakarienę. Kaip dar jus yra pamaloninęs?
– Jogaila stebina kantrybe, nes yra pasirengęs visada manęs klausytis. Taip pat žaviuosi jo gebėjimu sudominti, patarti.
Jis buvo pirmas, kurio paklausiau, ar man vesti „Kadagį“. Jei būtų prieštaravęs, nežinau, ar būčiau labai priešgyniavusi. Aš juo labai pasitikiu.
– Kokiomis vyro savybėmis labiausiai žavitės?
– Labiausiai mane žavi protas. Negalėčiau gyventi su neįdomiu, neišprususiu, neišmintingu partneriu.
Jogaila visais klausimais yra apsišvietęs. Aš nepažįstu kito tokio spalvingo ir tiek daug žinančio žmogaus.
Man labai patinka, kad būdami kartu galime turėti laiko kiekvienas sau. Pavyzdžiui, Jogaila mėgsta skraidyti tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.
Kartais vakare jis sako: „Einu paskraidyti.“ Įsitaiso prie kompiuterio ir keliauja po svečias šalis ieškodamas lėktuvo bilietų.
Jei leidžia darbai, skrendu kartu, jei negaliu, visada išleidžiu vieną į kelionę.
Kelionių tikslai įvairūs, bet neretai labai paprasti. Pavyzdžiui, galima nuskristi į Niujorką, kad pasivaikščiotum po Centrinį parką ir jaukioje vietoje išgertum kavos.
– Tikriausiai tokį originalų vyrą nelengva nustebinti?
– Labai sunku. Vienintelis kartas, kai dėl savęs prisigalvojome daug visokių idėjų, buvo mūsų vestuvės. Užsidegę jas pradėjome planuoti po sužadėtuvių – Jogaila pasipiršo 2014 metais per Kalėdas.
O kasdienybėje esame daug paprastesni – šou nerengiame, pučiamųjų orkestrai po langais negroja.
Mūsų staigmenos vienas kitam yra žemiškesnės ir be patoso. Juk Jogailos gyvenimas – kurti šventę kitiems.
– Kokias dovanas teikiate vyrui?
– Labiausiai jį nudžiuginu, kai padovanoju ką nors, kas susiję su skrydžiais, kelionėmis, oranžine spalva ir šampanu.
Manau, jam įtikti daug lengviau nei man.
– Žinau, kad aukojate labdarai.
– Taip, bet kilnius dalykus reikia daryti tyliai.
– O koks jūsų santykis su gyvūnų prieglaudomis?
– Auginame iš prieglaudos paimtą baltą vidutinio dydžio mišrūnę Pienę.
Kai vaikelis paaugs, matyt, paimsime dar vieną šuniuką. Nemanau, kad dėl to turėtume ant krūtinės kabintis medalį.
– Koks Jogaila bus tėvas?
– Jei vaiku rūpinsis taip, kaip dabar rūpinasi manimi, bus nuostabus tėtis.
– Kokių turite moteriškų silpnybių?
– Nieko nekolekcionuoju, stengiuosi nekaupti daiktų, nes manau, kad jie tik renka dulkes. Neslėpsiu, Jogaila turi daugiau daiktų ir drabužių negu aš.
– Koks didžiausias jūsų santuokos privalumas?
– Kad kasdien galiu jaustis saugi. Tai neįkainojama. Abu su vyru tapome sėslesni. Kai namuose yra tau svarbiausias žmogus, daug kas pasikeičia.
