Prašymas nutraukti santuoką Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas sausio 27-ąją, jame nurodoma, kad santuoką nutraukti norima dėl sutuoktinio kaltės. Tokia skyrybų priežastis, dabar atrodo itin logiška ir suprantama, mat dar visai neseniai savo knygą išleidęs V. Uspaskichas joje drąsiai užsiminė apie sušlubavusius savo ir žmonos santykius. Politikas netgi viešai metė kaltinimus savo žmonai.
„...šiandien matau, kaip ją žlugdo lyderystė. Kaip bebūtų keista, nors ji ir moteris, bet svarbiausiu dalyku šiandien jai tapo pinigai, visa kita – paskui. Tačiau blogiausia, kad pastaruoju metu jos akyse nematau laimės, vaikams sunku rasti balansą tarp tėvų. Toks tas poveikis, kai vairą į rankas paima moteris“, – knygoje „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“ rašė jis.
Tiesa, niekada nebuvo panašu, kad Jolanta būtų tokia moteris, kuri jaudintųsi dėl aplinkinių kritikos. Tačiau, panašu, kad tokie vieši ir itin nemalonūs antrosios pusės kaltinimai galėjo būti tai, kas galutinai sugriovė šeimą.
2011 metais duodama išskirtinį interviu žurnalui „Stilius“, J.Blažytė kalbėjo apie pinigus ir vertybes. Moteris pasakojo padedanti žmonėms:
– Kodėl laimėję aukso puodus žmonės dažnai patiria tiek bėdų? Jie nemoka valdyti turto – materialaus, intelektinio ir dvasinio.
– Žmogus gyventų saugiau, jei turėtų aiškius gyvenimo tikslus bei
vertybes. Nesvarbu, kokias pasirinktų, niekas negali vertinti – geras
žmogus ar blogas. Kaip sakė šviesaus atminimo tėvas Stanislovas, apie
žmogų geriausiai žino tik jame gyvenanti dvasia.
Todėl man nerūpi, ar kada nors buvau pavadinta šykščia ar godžia.
Tiksliai žinau, ką turiu daryti gyvenime ir kam skirti savo uždirbtus
pinigus. Tai nereiškia, kad niekam nepadedu. Esu nusistačiusi
prioritetus, ką turiu finansuoti ir kam padėti.
Mūsų koncernas turi fondą, kuriam kiekviena įmonė skiria maždaug 10
procentų savo uždirbto pelno. Jo strategija – aiškiai apibrėžta.
Bet akivaizdu, kad nei pinigai, nei Jolantos dosnumas juos dalinant kitiems nepadėjo sutvirtinti santykių su Viktoru. Dar pora metu anksčiau, spaudai kalbėdama apie santuoką, verslininkė neslėpė, kad juos su vyru skiriantis atstumas jos nė kiek nejaudina:
– Jūsų vyras Viktoras neseniai pareiškė, kad norėtų atžalos. O jūs nenorite?
– Dar nepaklausiau, ar jis kalbėjo rimtai, – šypsena nedingsta nuo
moters veido.
– Nebenorėtumėte vėl išgyventi motinystės džiaugsmų?
– Šie pasvarstymai jau likę praeityje. Manau, kad metas, kai moteris
turi gimdyti ir auginti vaikus man jau praėjęs.
– Nebūna niūru, kad kas dieną savo žmogaus nėra šalia?
– Kodėl turėtų būti niūru? – juokiasi Jolanta. – Ar ilgesys
nekamuoja? Nesu tokia lyriška moteris, kurią kankintų ilgesys. Priimu
gyvenimą tokį koks yra.
– Taip jau niekada ir neliūdite, ir nepykstate?
-Ir liūdžiu, ir pykstu. Nekovoju su tuo. Kam? Reikia tai priimti ir
tiek. Su vyru nesirieju, vaikų neaprėkiu – reikia suprasti, kad
aplinkiniai neturi įtakos tavo jausmams. Būk maloni pati tvarkykis su
savo pykčiu.
– Ar vyksite pas vyrą į Briuselį?
– Dabar mieliau vykčiau į egzotišką šalį, kur gražu ir šilta.
