Romantiškomis dainomis garsėjantis kaunietis įsitikinęs, kad metų virsmo naktis yra stebuklinga, o ypač akimirka, kai laikrodis muša 12 kartų.
„Keičiantis metams sudariau tokį troškimų planą, kad vargu ar per penkmetį jį įmanoma įgyvendinti.
Pirmiausia išsakiau norą pagaliau turėti dukterį. Laukiu, ką likimas pasiūlys“, – kalbėjo pašnekovas.
Prieš kelerius metus nelaimingą meilę garsiai šokėjai ir choreografei Kristinai Navickaitei-Tinai išgyvenęs, iš teismo procesų dėl turto dalybų su ja neišbrendantis M.Mickevičius-Mino įsitikinęs, kad šiemet problemų neliks.
Vyras svajoja apie tikro garso koncertų gastroles, keliones po tolimiausius pasaulio kampelius ir susigrąžinti namus Klaipėdoje.
– Po skaudžių skyrybų kalbėjote, kad ši patirtis nesugriovė pasitikėjimo moterimis. Garsiai svajojate apie atžalas. Dailiąja lytimi vis dar tikite?
– Taip pat esu sakęs, kad pasaulyje netrūksta puikių, padorių žmonių – vyrų ir moterų. Su jais galima sudaryti ir verslo, ir asmeninio gyvenimo sandorius. Būtų kvaila visus vertinti remiantis vieno asmens ar vienos šeimos poelgiais.
– Su kuo šiuo metu lova dalijatės mieliausiai?
– Su ta, kuri ryte ją pakloja. Dar labiau patiktų, jeigu paliktų ją sujauktą ir atsisveikinusi išeitų. (Garsiai juokiasi.)
– Ką maloniausia matyti prabudus?
– Gražią dieną už lango, romantišką gamtos vaizdą, akcijų rinkos kilimą, kieme lakstantį augintinį, mamą su blynais, kuriuos mėgstu. O visų mieliausia – mylimo žmogaus laimingą veidą.
– Vadinasi, jūsų širdis užimta?
– Mano širdis visada užimta. Jai tenka daug atlaikyti: ir kraują, ir jausmus varinėti po kūną. Širdis be darbo nebūna.
– Naktis jums – kūrybos metas?
– Tai mano kūrybai didelės įtakos neturi. Naktis – romantikos, jausmų, geismų, pramogų ir poilsio metas. O kūrybai reikia įkvėpimo. Jis gali aplankyti net ir ankstyvą rytą prausiantis duše.
– Ir net romantiškiausios jūsų dainos sukurtos ne naktį?
– Dauguma mano dainų sukurtos važiuojant automobiliu, vaikštant ar lengvai bėgiojant gamtoje, autostopu keliaujant į Italiją, net kilnojant svarmenis sporto klube. Tuomet kūnas būna užimtas, o protas laisvas. Įkvėpimui užtenka gamtos ar pro šalį einančios merginos grožio.
– Kiek valandų miego pakanka, kad jaustumėtės žvalus?
– Pirmą parą gali pakakti ir valandos, bet prasidėjus koncertų maratonui trečią parą dėl poilsio stygiaus jaučiuosi nekaip.
– Esate vyturys ar pelėda?
– Esu užkietėjęs avinas. Visomis prasmėmis. Galiu užsispirti ir sugalvoti, kad man patinka anksti keltis, galiu kitaip. Mane valdo kaprizai. Manyje gyvenantis avinas nugali vyturius, pelėdas ir kitokio plauko padarus.
– Koncertai dažnai baigiasi vėlai. Kaip po jų pavyksta užmigti?
– Grįžęs naktį užmiegu nuo pervargimo, bet tuomet miegas nebūna geras. O jeigu koncertų nėra daug, jie vyksta tik savaitgalį ir prieš tai visą savaitę laikausi režimo, labai nepavargstu.
– Nemiga kada nors kamuoja?
– Per pilnatį. Tikriausiai kažkokios kosmoso jėgos neleidžia ramiai miegoti.
– Žinote stebuklingą receptą nuo nemigos?
– Žinau, tačiau jis neveikia kaip komunizmas. Tai vidinė ramybė, sveika gyvensena. Bet ar kam taip pavyksta gyventi?
– Ilgai gyvenote Italijoje. Šiltų naktų prie jūros ilgitės?
– Ilgiuosi šiltų naktų ir Italijos paplūdimiuose, ir kalnuose. Taip pat Kroatijos, Kipro ar Palangos. Visų tų šiltų naktų, kuriomis nemiegojau.
– Kur keliautumėte šią akimirką, jeigu pamojus burtų lazdele atsirastų tokia galimybė?
– Apsukčiau porą kartų aplink Žemę. Ji tokia graži, o aš tiek mažai matęs.
– Ar dažnai sapnuojate? Tikite sapnų pranašystėmis?
– Sapnuoju. Ir sapnai pildosi. Kadaise susapnavau, kad tapau svarbiu žmogumi, prieš didelę minią stovinčiu, kažką kitiems perduodančiu. Tai dabar ir vyksta: būnu prieš minią, dainomis perduodu savo mintis, idėjas ir vizijas.
Manau, sapnai susiję su mūsų gyvenimu, su tuo, kuo užimtas protas. Per sapnus, intuiciją jaučiame netolimos ateities įvykius. Todėl dažnai pildosi tai, ką matome sapnuose.
– Turite kokį ritualą prieš miegą?
– Atskleisčiau, jeigu prieš straipsnį uždėtumėte ženklą S.
– Koks jums yra tobulas rytas?
– Toks, kuris virsta tobula diena, veda į tobulą vakarą, o naktis duoda bent truputį to, apie ką svajoju.
– Kokioje neįprastoje vietoje yra tekę miegoti?
– Ant suoliuko Vienos priemiestyje autostopu grįžtant į Lietuvą iš Italijos, nes naktį niekas nestojo. Miegojau ir ant plokščių it lova akmenų Kroatijos pakrantėje. Dar yra tekę nakvoti areštinėje, svetimoje lovoje, ant šieno, ne savo palapinėje, sename dvare.
– Kur niekada nenorėtumėte užmigti arba prabusti?
– Nesaugioje vietoje. Karo lauke. Viduryje autostrados, barakudos lovoje, labai šmaikščių draugų vakarėlyje, dirbdamas svarbų darbą ar per vidurį paskaitos.
– Mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Smagiau žiūrėti į dailų moters kūną, bet gerai ir televizorius, jeigu nėra kito varianto.
– O pusryčiauti lovoje patinka?
– Priklauso nuo to, kas pusryčius atneša. Jeigu ta pati, su kuria užmigau, tai labai smagu. Jeigu kita, tai jau įtartina, bet suvalgyti juos galima.
