MESS AGE – tai dailininko žinutė. Tai laiškas netvarkai, dvasinėje plotmėje sujauktam laikui, požiūris į klaidingus prioritetus, žmogaus analizė laike, šypsena skausmui, linkėjimai rytdienai nuo šiandienos.
Tai pamąstymų „salotos“ apie tai, kas svarbiausia: meilę, gyvybę, šaknis. Taipogi apie karą: vidinį – kupiną prieštaravimų ir neapsisprendimo; ir visuotinį: šaltąjį – informacinį bei fizinį – žudantį. Parodos kuratorius dailėtyrininkas Tomas Ivanauskas apie Mackevičiaus kūrybą teigia: „Pastarųjų dešimtmečių menas darosi nuobodus ir nebestebina, nors ir kuriamas tik tam, kad stebintų, šokiruotų, provokuotų, baugintų. Jį bandoma pateisinti ir pagrįsti įvairiomis teorijomis, koncepcijomis, kurios dažniausiai dar labiau supainioja eilinį žiūrovą. Šiuolaikinis menas yra suprantamas tik profesionalui, suvokiančiam nūdienius kontekstus, o menas tolsta... Tačiau to tikrai nepasakysi apie menininko Vladimiro Mackevičiaus kūrinius, kurie stebina kiekvieną kartą.
Stebina technikų įvairove, tarpdiscipliniškumu, be galo laisva idėja ir puikia jos išraiška; ironišku žvilgsniu į aktualijas, nevengiant ir autoironijos; švelnia, tačiau taiklia socialine provokacija. Jo menas – tarsi žaidimas, neabejotinai įtraukiantis žiūrovą ir priverčiantis jį gilintis, susimąstyti, šypsotis, žavėtis, garsiai nusijuokti. Mackevičius – vienas iš tų menininkų, kuris gyvenimą geria dideliais gurkšniais ir tai labai atsispindi jo be galo įvairiapusėje kūryboje“.
