Takas į kiemelį buvo išpuoštas baltais balionais su jaunavedžių ir keturių taksų siluetas. Prie piešinio puikavosi angliškas užrašas, sakantis, kad jie gyveno ilgai ir laimingai.
Tas pats logotipas puikavosi ir ant sienelės, prie kurios stovėdami jaunavedžiai priėmė sveikinimus, ir ledo skulptūroje, puošusioje šventę.
Šventė buvo surengta gana greitai – per tris mėnesius.
„Nusprendėme, kad nėra ko laukti. Jei įvyko piršlybos, nebūtina laukti metų“, – šypsojosi Skaiva. Ji patikino, kad net pati stebėjosi, kokia buvo rami šią dieną. Pasak jos, viskas vyko pagal planą, tad nebuvo jokio streso.
Svarbiausiai dienai Skaiva pasirinko dizainerės Viktorijos Jakučinskaitės mados namų „Tiulio fėja“ vestuvinę suknią. Balta žemę šluojanti suknia buvo puošta nėriniais. Prie jos buvo priderintas žemę siekiantis šydas.
Vakarui Skaiva pasirinko kiek patogesnę, tačiau taip pat „Tiulio fėjos“ suknią.
Beje, V.Jakučinskaitė pasirūpino ir pagalvėle žiedams, kurią, pritvirtinus prie petnešų, jaunavedžiams atnešė vienas S.Jasevičiūtės taksų. „Šioms pareigoms parinkom Versalį. Jis vis dėlto buvo vienas iš tų šunų, dėl kurių mes pradėjome draugauti. Ir jis patikimas – tikrai ateis pas jaunuosius, o ne nubėgs su žiedais pas svečius“, – prieš vestuves juokavo Skaiva.
Vis dėlto vestuvių šventėje dalyvavo visi Skaivos taksai. Kartu su jaunavedžių šeimos nariais atėję šunys buvo šventiškai papuošti varlikėmis. Išvydę svetimus šunis (savo augintinius atsivedė ir vestuvių svečiai) S.Jasevičiūtės augintiniai pasiuto skalyti. Auksinius žiedus jaunavedžiams juvelyras nuliejo iš S.Jasevičiūtės tėvų vestuvių žiedų. Ant jų puikuojasi užrašas: „Kad santuoka truktų taip ilgai ir smagiai kaip mūsų“.
