„Tai yra didžiausia laimė, kokią tik galima patirti gyvenime“, – džiaugsmo neslėpė moteris ir draugams parodė mažosios nuotrauką.
Birželio mėnesį žurnalo „Stilius“ kalbinta besilaukianti U.Katelynienė neslėpė – vaikelio su vyru laukė jau seniai. Ar sužinojus džiugią žinią kas nors pasikeitė? Ugnė pasijuto dvejopai – ir labai natūraliai, ir kiek šokiruota malonios žinios.
„Labai laukėme, vis tikėjomės, bet jausmas, kad esu tikrai pasiruošusi tapti mama, atėjo neseniai. Matyt, ne veltui yra posakis, kad vaikutis pats pasirenka, kada ir pas kuriuos tėvus ateiti.
Ruoštis vaikelio atėjimui, galvoti apie atsakomybę jį auklėjant man nereiškia domėtis vystyklais ar vežimėlių madomis. Man tai – filosofinių knygų skaitymas, suvokimas, kodėl viskas vyksta vienaip ar kitaip. Į galvą deduosi viską, kas man padės šiame dideliame pasaulyje auginti atžalą.
Noriu, kad vaikas daug kuo domėtųsi, nenuklystų, norėtų labai daug, turėtų įžūlumo siekti. Todėl ir manau, kad esu pasiruošusi motinystei, – noriu jam viską perteikti ir pati mokytis iš jo. Vaikas – didžiausias projektas, kurį gali įgyvendinti moteris.
Kūdikio laukimas ir sukasi natūraliai aplink tą gerą jausmą, nieko nesureikšminu, tiesiog laukiame ir mėgaujamės ypatingu pakylėtu jausmu, kuris nepalieka, kad ir ką daryčiau“, – tuomet šypsojosi laiminga nėščioji.
