Prieš metus iš LRT radijo atleisto J.Šalkausko balsas viešumoje nenutilo – žinomas diktorius tapo Vilniaus rotušės ceremonmeisteriu.
Rotušėje J.Šalkauskas pakeitė ilgametį ceremonmeisterį Saulių Pilinkų, kuris dėl naujų karjeros iššūkių atsisveikino ir su Vilniumi.
Didelę patirtį buvusiame darbe sukaupęs menotyrininkas S.Pilinkus yra kultūros atašė Lietuvos ambasadoje Izraelyje.
Praėjusiais metais LRT radijas atšventė 88 metų sukaktį. J.Šalkauskas šioje įstaigoje dirbo lygiai pusę jos gyvavimo laiko – 44 metus.
„Ko gero, kito kūrybinio darbuotojo, kuris išdirbtų pusę amžiaus, kiek veikia radijas, nebus. Radijas sensta, darbuotojai jaunėja“, – samprotavo buvęs diktorius.
J.Šalkauskas radiją paliko pernai balandžio 30-ąją pasibaigus terminuotajai darbo sutarčiai, tačiau poilsiu nesilepino. Jis, kaip ir anksčiau, vesdavo įvairius renginius.
Vienos fotografijų parodos atidaryme Katedros aikštėje buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas pasiūlė jam pretenduoti į Rotušės ceremonmeisterio pareigas.
Taip buvęs radijo diktorius nėrė į naujus vandenis.
– Ar tiek daug metų dirbęs LRT klausotės radijo? – apie buvusią karjerą pasiteiravau J.Šalkausko.
– Labai mažai. Televiziją retai žiūriu, nebent žinias, sporto transliacijas.
Ryte, kai ruošiuosi į naują darbą, iš įpročio įsijungiu radijo laidą „Ryto garsai“. Radijui sentimentų liko, bet daugeliui ten dirbančių žmonių didelių sentimentų nejaučiu.
– Ar skambus balsas buvo tiesus kelias į Rotušės ceremonmeisterio pareigas?
– Šį darbą gavau ir dėl balso, ir dėl mokėjimo vesti oficialius iškilmingus renginius. Kalbu taisyklingai, išmanau protokolo dalykus.
– Ar su S.Pilinkumi spėjote aptarti šio darbo subtilybes?
– Nieko nebuvome aptarę. Tačiau esame bendravę anksčiau, kai jis čia dirbo.
Jeigu būdavau kokiame nors renginyje, kurį jis veda, kartais patardavau dėl vieno kito kalbos dalyko. Jis tai mielai priimdavo.
Man buvo nesvetimas šitas darbas. Rotušės valdytojas Jonas Jonynas sakė apsidžiaugęs, kad ateinu dirbti, – manęs nereikėjo mokyti.
Ceremonmeisteriui svarbu ne tik balsas, kalbos grynumas, bet ir manieringumas, žaismingumas.
Renginiai Rotušėje – įvairūs. Prieš juos vedant reikia atitinkamai pasirengti.
Neseniai mero menėje buvo minima Vilniaus ir Duisburgo (Vokietija) bendradarbiavimo sutarties pasirašymo trisdešimties metų sukaktis.
Reikėjo susižinoti ir tarptautinio protokolo niuansus: kur merai turi atsistoti, kaip vėliavos turi būti sustatytos.
– 2007-aisiais LRT išrinko jus Kalbos grynuoliu. Ar pasklaidote „Kalbos praktikos patarimus“, kartojatės kirčiavimo taisykles?
– Kalbą reikia nuolat gryninti, tai man nėra dovana iš prigimties. Esu joniškietis. Joniškiečiai įpratę kirčiuoti pirmus žodžių skiemenis, trumpinti galūnes.
Man buvo sudėtinga išmokti kalbėti taisyklinga lietuvių kalba. Pagrindiniai mokytojai buvo vyresni radijo diktoriai ir magnetofonas.
Įsirašydavau savo kalbą, paklausydavau, pataisydavau ir vėl įsirašydavau.
Iki šios dienos vartau „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, jeigu koks žodis kelia abejonių.
Dirbdamas tokioje vietoje negaliu sau leisti netaisyklingai kalbėti ir bendraudamas su žmonėmis.
Juk jie žino, kad buvau išrinktas Kalbos grynuoliu, turiu tą vardą pateisinti. Nesvarbu, kad tai buvo seniau, turiu visada toks ir išlikti.
– Argi jūsų nevilioja ramus pensininko gyvenimas? Dirbtumėte sau sode, anū- kus prižiūrėtumėte.
– Aš ne toks žmogus. Neturiu sodo, nevairuoju automobilio. Savaitgaliais beveik nebūnu namie. Tuo metu, kai daugelis ilsisi, aš vedu įvairius renginius. Kitokiu ritmu nemokėčiau gyventi.
Dabar bent jau išsimiegu. Kai dirbau radijuje, keldavausi pusę trijų nakties, darbe būdavau prieš ketvirtą.
5 valandą 5 minutės – jau eteris. Šitokiu ritmu gyvenau nuo 1988 metų.
Ir dabar keliuosi anksti – pabundu apie šeštą valandą.
Man nereikia daug miego. Ryte renginių Rotušėje nebūna, todėl prieš darbą dar garsinu knygas akliesiems.
– Kuo palepinate balso stygas, kad jis būtų neužkimęs, skambus ir žvalus?
– Dėkoju motinai ir Aukščiausiajam už tokį balsą. Jokių receptų, kaip jį saugoti, neturiu.
Būna, kad užklumpa peršalimas, bet stengiuosi iki to neprieiti.
Didelė dalis peršalimo ligų susijusios su nervine įtampa.
Paskutiniaisiais metais radijuje buvo trinties, todėl vadovybė man ir nebepratęsė sutarties.
Kai dirbu čia, nėra jokios slogos, anginos. Nepatiriu jokios nervinės įtampos, todėl ir imunitetas atsparus ligoms.
Imuniteto nestiprino ir kėlimasis kiekvieną naktį, pusę trijų, kai dirbau radijuje. Naujame darbe jaučiuosi psichologiškai atsipalaidavęs, man čia geriau ir maloniau.
