Sužinojusi apie kolegės ir draugės mirtį, Daiva ilgai negalėjo atsigauti nuo patirto šoko ir kartu su Ingrida planuota savanorystės kelionė, jos planavimas vienai į Pietų Afriką jai rūpėjo mažiausiai.
„Pirma mintis tikrai buvo kad niekur aš nevažiuosiu – širdyje tvyrojo chaosas, netekau draugės, be to, vykti į tokią kelionę vienai buvo tikrai nedrąsu. Tačiau vakare gerai išsiverkiau ir pradėjau dėliotis mintis, jei atvirai – net mečiau monetą.
Pirmiausia pamaniau, kad mergina, mėgusi iššūkius, ir mane į vieną tokių labai stipriai įpainiojo. Manau, kad Ingrida būtų norėjusi, jog vis dėlto vykčiau į tą kelionę, kurią planavome abi kartu. Kita vertus, nusivešiu ir ją į Afriką savo širdyje ir ji kelionę galės pamatyti mano akimis“, – sunkiai žodžius rinko Daiva.
Galiausiai nusprendusi išpildyti draugės norą D.Žeimytė ėmėsi kelionės organizavimo. jai teko pasikeisti bilietus, nes vienai tris dienas likti Keptaune nebeteko prasmės, reikėjo atšaukti kai kurias užsakytas paslaugas.
„Žinoma, man iki šiol neramu, kad į kitą pasaulio kraštą vyksiu viena – tokios kelionės nesu turėjusi niekada gyvenime. Tai man bus labai didelis iššūkis. Tačiau tikiu, kad niekas gyvenime nevyksta veltui – mus su Ingrida labai suartino pasirengimas šiai kelionei, todėl negaliu į ją numoti ranka.
Matyt, toks likimo noras, man suteiktas iššūkis. Turiu viską padaryti savarankiškai, pasitikėti savo jėgomis. Net neabejoju, kad po šios labai ilgai planuotos kelionės grįšiu visai kitokia. Taip, ši kelionė turėjo būti kur kas malonesnė emocine prasme, bet yra kaip yra...“, – pasakojo Daiva.
Pietų Afrikoje Daiva su Ingrida turėjo dalyvauti savanorystės programoje. Tad laukinių gyvūnų rezervate dabar D.Žeimytė dvi savaites gyvens ir gyvūnais rūpinsis viena.
Daivą palaikantys artimieji ją ragino neatsisakyti kelionės, priimti šį iššūkį.
