Pirmoji ekskursija po Kauno savivaldybę sudomino per trisdešimt
įvairaus amžiaus kauniečių.
„Nuo 1408 metų Vytautui Didžiajam suteikus Kaunui Magdeburgo teises,
miestas pradėjo augti ir plėsti savo prekybinius ryšius su Vakarų
Europa.
Ši reikšminga data laikoma miesto gimtadieniu. Artėjant šiai šventei,
kuri kasmet minima gegužę per Kauno miesto dienas, pakvietėme
miestiečius apsilankyti svarbiausiame miesto savivaldos pastate ir
susipažinti su jo istorija, išskirtinėmis erdvėmis ir sužinoti
negirdėtus faktus“, – kalbėjo Kauno turizmo informacijos ir
konferencijų centro direktorius Sigitas Sidaravičius.
Ekskursijos dalyviai turėjo progos apsilankyti Didžiojoje ir
Mažojoje savivaldybės salėse, pasivaikščioti ilgais koridoriais, jiems
atvertos Koplytėlės durys ir net suteikta galimybė pasivažinėti
tarpukario laikų liftu.
Šis paveldosaugininkų saugomas įrenginys kasdien nėra naudojamas,
tačiau svečiams juo pasikelti galimybė sudaroma.
Nors daugelis kauniečių labai norėjo apžiūrėti Kauno mero Visvaldo
Matijošaičio kabinetą, tačiau tuo metu miesto galva posėdžiavo ir
ekskursantų priimti negalėjo.
Ekskursijos dalyviai turėjo progos apžiūrėti vicemerų kabinetus,
viešųjų ryšių skyriaus darbuotojų kabinetus.
Ekskursiją po savivaldybės pastatą vedusiam Bendrojo skyriaus vedėjo
pavaduotojui Broniui Varnui ir kitiems savivaldybės darbuotojams uždavė
daugybę ne tik rimtų, bet ir gana šmaikščių klausimų.
Žmonės teiravosi, kokiais būdais galima paveikti miesto tarybos narių
sprendimus, kodėl vicemero Simono Kairio kabinetas yra dešinėje pusėje,
o kito vicemero Vasilijaus Popovo kairėje.
„Esu kairiųjų pažiūrų ir dar kairiarankis, todėl mano kabinetas ir yra kairėje pusėje“, – linksmai nusiteikęs tikino V.Popovas.
Ne vieną ekskursijos dalyvį domino, ar po savivaldybės pastatu yra
įrengta slėptuvė, kurioje karo atveju miesto valdžia galėtų pasislėpti.
Kiti tikino girdėję, jog po šiuo pastatu yra rūsiai, jungiantys
savivaldybę su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru ir net Kauno pilimi.
Todėl klausė, ar iškilus grėsmei slaptais požeminiais koridoriais
būtų galima nepastebimai pasprukti iš savivaldybės pastato.
B.Varno teigimu, tokios slėptuvės, kurioje savivaldybės darbuotojai galėtų saugiai pasislėpti nelaimės atveju, nėra. Kaip ir nėra galimybės požemiais išeiti iš savivaldybės ir
atsidurti gretimame pastate ar kur nors senamiestyje.
„Po savivaldybės pastatu yra požemiai. Pusrūsis šiuo metu naudojamas, tačiau dar žemiau
esančios erdvės nenaudojamos. Tarpukariu ir sovietmečiu jos būdavo smarkiai užliejamos potvynių, todėl nebuvo tinkamos dokumentams saugoti ar kitos paskirties patalpoms įrengti.
Po savivaldybe tikrai yra rūsiai, tačiau pasakyti, kur jie veda, sudėtinga. Rūsiai yra užmūryti“, – kalbėjo specialistas.
Pastatas, kuriame įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė, Laisvės alėjos
ir L.Sapiegos gatvių sankryžoje pastatytas 1938–1940 metais. Čia
tarpukariu buvo suplanuota įkurdinti Taupomųjų kasų rūmus. Tačiau
prasidėjus sovietų okupacijai pastatas buvo naudotas kitoms reikmėms.
Po karo Taupomųjų kasų rūmuose įsikūrė Kauno vykdomasis ir partijos
komitetai. Kauno miesto savivaldybė čia veikia nuo 1990 metų.
Ekskursijos po Kauno savivaldybės pastatą greičiausiai bus organizuojamos ir ateityje.
