Lietuvių mecosopranas pasaulyje yra tarp 8 dainininkų, pretenduojančių į geriausio jaunojo solisto vardą.
Alytiškei Justinai jau plojo garsių pasaulyje teatrų – Londono karališkojo, Anglų nacionalinės operos, Maskvos Didžiojo teatro publika.
Tai ji pasiekė po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Velso karališkajame muzikos ir dramos koledže, Kardife, Nacionalinėje operos studijoje Londone. Taip pat ji tobulinosi prestižinėje Jette Parker jaunųjų artistų programoje „Covent Garden" teatre. Asmeniškai komplimentus jai išsakė Velso princas Charlesas.
O štai Lietuvos publika ją pirmą kartą išvys tik dabar. Justina atlieka Jono vaidmenį „Vilnius City Opera“ kolektyvo pastatytoje Engelberto Humperdincko operoje „Jonas ir Greta“.
Operoje slypi atsakymas, kodėl pastaruoju metu retą viešnią Lietuvoje išvydusieji žavėjosi itin žavingu, pabrėžtinai moterišku J.Gringytės įvaizdžiu.
„Nežinau, kodėl taip yra, bet gyvenime savo apranga einu „prieš vaidmenį“, – smagiai „Stiliui“ pasakojo Justina.
Mat kai reikia scenoje įkūnyti vyriškos lyties personažą, jai norisi pabrėžtinai dailiai pasidažyti, apsiauti aukštakulnius ir vilkėti sukneles. Taip nutiko kuriant Gioacchino Rossini vaidmenį operoje „Ežero mergelė“, Romeo – M.Benini spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“.
O štai įkūnydama gražuoles Siuzi Giacomo Puccini „Kregždutėje“ ar Madaleną Giuseppe Verdi „Rigolete“, Justina gatvėje marširuodavo mūvėdama džinsus, vilkėdama baltus marškinius, o plaukus atsainiai susirišdavo į uodegą.
Tokie norai kyla intuityviai, natūraliai, kai į save atidžiai įsiklauso. Ji eina į parduotuves tik tuomet, kai pajunta, kad tikrai to nori.
„Džiaugiuosi dėl tų moterų, kurioms apsipirkimas pakelia nuotaiką. Jeigu man liūdna, parduotuvė tik dar labiau gali sugadinti ūpą“, – tikino Justina.
Kai jos klausi, ką ji daro, kad išlieka liekna, gracinga ir grakšti, artistė atsako tą patį – klauso savo vidaus.
Jei pajunta, kad nori mėsainio – užsisako ir tokį patiekalą. Tad kai Jonas operoje „Jonas ir Greta" turėjo šlamšti mėsainį, Justina tai darė pasimėgaudama.
„Klausyti savęs nuo mažens mokė mama. Ji – katalikė, bet juokauju, kad jos požiūris į gyvenimą yra budistinis – laisvas, ramus, natūralus, pagrįstas intuicija“, – pasakojo Justina.
Ir sportuoti jai nereikia prisiversti – kūnas pats to prašo. Juk šiuolaikiniai pastatymai aktyvūs – keliasdešimt minučių be pertraukos reikia intensyviai judėti ir dainuoti. Tad kai kada Justinos treniruotės būna juokingos – minant treniruoklį ir traukiant arijas.
Solistė tikra – nuojauta jai pakuždės, kokia suknele puoštis ir per Tarptautinių operos apdovanojimų ceremoniją Londono Savoy teatre.
Iki šiol jos koncertinių drabužių kūrėjai – dizaineriai Vilija Daugirdaitė ir Robertas Kalinkinas. Jai teko vilkėti ir „Vivienne Westwood“ drabužius, bet labiausiai Justina vertina lietuvių kūrėjus. Maga išbandyti ir Juozo Statkevičiaus kuriamą grožį. Iki balandžio dar yra laiko.
Ar yra žmogus, kurio sveikinimas ir palaikymas ceremonijos metu būtų ypač svarbus, juk po pasaulį keliaujantiems artistams užmegzti ilgalaikius santykius sudėtinga?
„Šiuo metu manyje viesulas, kurio žodžiais nusakyti negaliu, – spindinčiomis, įsimylėjimą išduodančiomis akimis atsakė Justina. – Nežinau, ar noriu ištekėti, bet esu tikra, kad noriu vaikų. Ką reiškia gyventi dviese, jau žinau. Išsiskiriama ne dėl klaidų – tiesiog žmonės tinka vienas kitam arba ne. Be to, laikui bėgant, žiūrėk, vienas auga, o kitas sustoja, o tai irgi veda išsiskyrimo link. Ar daug yra vyrų, kuriems patiktų, kad žmona nuolat išvykusi? O toks artistų gyvenimas. Tas vienas – mano vaikų tėvas, tikiu, yra.“
