Jau prieš dešimt metų duodama interviu „Stiliaus“ žurnalui M.Švėgždaitė sakė nuoširdžiai tikinti, kad su modelio darbu jos tolesnis gyvenimas nebus susijęs. Dabar ji modeliu dirba retai, tačiau darbo, susijusio su mada, jai atsikratyti nepavyksta, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Visai neseniai M.Švėgždaitė baigė ir švietimo vadybos magistro studijas – su tuo norėtų sieti ir ateitį. Juk kadaise jai teko pajusti ir mokytojos darbo skonį. Tačiau, kaip pati sako, dar gyvena ieškojimų ir pokyčių laikotarpiu.
Tiesa, viskas eina tik geryn: sausį savo 36-ąjį gimtadienį švęsianti moteris turi mylimą žmogų, o prieš keletą metų jos kartu su drauge Giedre Staniūte-Anclair įkurta paramos ir labdaros asociacija „Fashion for Future“ sėkmingai renka lėšas likimo nuskriaustiems vaikams.
– Jau daug metų esate įsikūrusi Paryžiuje. Nejaučiate tėvynės ilgesio? Dažnai sugrįžtate?
– Paryžiuje esu dvylika metų. Tiesa, su pertraukomis, nes ketverius jų gyvenau Niujorke. Taip pat daug keliavau, tačiau šiame mieste gana sėsliai esu apsistojusi jau šeštus metus. Tėvynės ilgiuosi, tačiau šis ilgesys man tapo kasdienybe. Nesijaučiu esanti Prancūzijos pilietė, tačiau grįžusi į Lietuvą jaučiu, kad irgi kažko trūksta. Nors grįžtu gana dažnai.
– Esate sakiusi, kad tikriausiai nenorėtumėte viso savo gyvenimo praleisti svečioje šalyje. Turite planų grįžti į gimtinę ar vis dėlto Paryžiuje jau įleidote šaknis?
– Nežinau. Aš nieko neplanuoju. Gyvenu šia diena ir nežinia, kur būsiu po metų ar net po pusmečio.
– Vis dar dirbate modelio darbą. Nors lygiai prieš dešimt metų „Stiliaus“ žurnalui sakėte, kad jau norėtumėte atsidurti kuo toliau nuo drabužių. Kodėl šis noras neišsipildo?
– Dar dirbu, bet labai retai – draugams ir tik tokiu atveju, jeigu man pačiai projektas įdomus. Dabar tenka padirbėti iš kitos pusės. Įvairiuose mados namuose konsultuoju klientes iš Rytų Europos, dirbu konsultante mados namų „Saint Laurent“ parodų salėje.
Neįdomu, tačiau padirbus dvylika metų mados srityje nori nenori išsiugdo profesionalumas – gali konsultuoti kitus žmones. Nors kartais ir nesuprantu jų beprotiško susižavėjimo mada.
– Kiek jums pačiai svarbi apranga, stilius? Dažna moteris juk mėgsta apsipirkinėti, nuolat savo spintą papildyti naujais drabužiais.
– Nė kiek nesvarbus. Na, būti apskretusiai ir atrodyti kaip klounui nesinori, tačiau labiausiai vertinu patogumą. Metams bėgant taip pat norisi kokybės, o ne kažkokio prekė ženklo ar prabangios firmos inicialų. Tiesiog kokybės. Mano garderobas yra toks mišrus ir chaotiškas, kad dažniausiai apsirengiu tuo, kas arčiausiai po ranka.
– Bėgant laikui skiriate daugiau dėmesio savo išvaizdai, grožio procedūroms, makiažui?
– Ne. Bet neneigsiu, kad jau nebegaliu išeiti į gatvę visiškai nepasidažiusi ir nesusišukavusi. Labai mėgstu SPA koncepciją ir įsivaizduoju, kad būtų smagu kokią savaitę mėgautis įvairiomis grožio procedūromis. Bet vis trūksta laiko. Mėgstu lietuviškas kosmetikos linijas „Ambroozija“ ir „Margarita“, taip pat prancūzišką „Avene“.
– Kokie žmonės pastaruoju metu jus supa?
– Įvairiausių tautybių, profesijų, amžiaus ir interesų. Mano draugų ratas labai didelis ir jis, mano džiaugsmui, vis dar didėja.
– Esate sakiusi, kad jums kur kas mielesnė vyriška kompanija. Iš tiesų taip yra? Juk su vyrais apie moteriškus reikalus nepaplepėsi.
– Man paprasčiau bendrauti su vyrais. Nelabai įdomu visą laiką kalbėtis apie moteriškus reikalus. Džiaugiuosi draugių kompanija, bet be vyrų draugų irgi negalėčiau apsieiti.
– Ko gyvenimas išmokė per pastaruosius dešimt metų? Jeigu atsigręžtumėte atgal ir palygintumėte tą laiką su šia diena, kaip pasikeitė požiūris į gyvenimą?
– Galbūt viskas atrodo paprasčiau. Anksčiau dėl kiekvienos smulkmės eidavau iš proto, nors ir dabar būna. Tačiau dabar į viską žiūriu labiau iš šalies. Gyvenimas dar nieko neišmokė, matyt, teks mokytis iki pat mirties.
– Ko labiausiai norėtumėte išmokti?
– Norėčiau išmokti skraidyti lėktuvu, aplankyti visas pasaulio šalis, kalbėti dar penkiomis kalbomis (dabar kalbu penkiomis, bet įgūdžiai šlubuoja). Norėčiau išgerti arbatos su Dalai Lama... Norėčiau išmokti krav magos kovų meno, norėčiau... Galiu dar šimtą tokių lapų prirašyti. Vadinasi, dar yra ko mokytis.
– Kaip apibūdintumėte dabartinį savo gyvenimo etapą?
– Paieškų ir permainų.
Ieškau savęs darbo, veiklos srityse. Norėčiau būti labiau susitupėjusi.
– Pastaruoju metu Anglijoje krimtote švietimo vadybos magistrantūros studijas. Su šia sritimi siejate savo ateitį?
– Norėčiau kaip nors susieti. Jau baigiau šias studijas ir man jos buvo labai įdomios. Vieną dieną gal net norėčiau imtis ir doktorantūros, bet kol kas reikia padirbėti.
– Turite labai daug veiklos: pradedant mokslais, baigiant savanoryste. Netrūksta laiko sau?
– Pritrūksta, kartais net pagailiu savęs, nubraukiu ašarą – ir vėl pirmyn. (Šypsosi.) Ilgą laiką dirbdama modeliu tinginiavau. Tad dabar reikia atidirbti už savo neveiklumą.
– Dauguma merginų modelio darbą apibūdina kaip gana sunkų. Jos meluoja ar jūsų reikalavimai sau labai aukšti? Ką turite galvoje sakydama, kad tinginiavote?
– Tuo metu, kai dirbi modelio darbą, nuolat zirzi, kad reikia daug keliauti, kad negali nieko susiplanuoti ir taip toliau. O išties dažniausiai laiko – krūvos. Gali tiek daug nuveikti, tačiau pačiam vis atrodo, kad jau atidirbęs. Visa tai supranti, kai pabandai kasryt keltis ir dirbti biure ilgas darbo valandas su dviem laisvadieniais per savaitę. Bet taip, aš daug reikalauju iš savęs ir iš kitų.
– Savanoriavote Ugandoje, Nepale. Tikriausiai girdėjote daugybę skaudžių istorijų. Sakoma, kad tokie dalykai šiek tiek pakeičia požiūrį į gyvenimą.
– Pakeičia. Pasidaro lengviau gyventi – atsisijoja įvairios smulkmeniškos problemos ir supranti, kad yra didesnių bėdų nei tavo.
– Kaip šiuo metu sekasi jūsų su modeliu Giedre Staniūte-Auclair įkurtai paramos organizacijai „Fashion for Future“? Ką per tuos ketverius gyvavimo metus pavyko nuveikti?
– Turime tris projektus: vieną Lietuvoje – su organizacija „Gelbėkit vaikus“, kitą – Prancūzijoje ir trečią – Nepale. Naujas projektas Prancūzijoje susijęs su romų tautybės vaikų švietimu. Kaip tik neseniai su bičiuliu fotografu keliavome į vieną romų priemiesčių daryti reportažinių nuotraukų. Daugumą lėšų surenkame per fotografijos aukcionus. Kitas vyks vasario mėnesį.
– Ar šiuo metu šalia jūsų yra brangus, mylimas žmogus?
– Taip.
– Koks žmogus sugebėjo pavergti jūsų širdį?
– Apie tai nepasakosiu, nepykite.
– Mėgstate suktis namie, virtuvėje? Ką ir kam dažniausiai gaminate?
– Labai! Galėčiau gaminti valandų valandas. Valgius ruošiu draugams. Pati sau net kiaušinio neišsikepu. Mano firminis patiekalas – baravykų sriuba.
– Ką labiausiai norėtumėte gauti dovanų savo artėjančio gimtadienio proga?
– Laiko savaitei atostogų SPA. (Šypsosi.)
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
