Nors Tautrimas pats nenustygsta vietoje ir dažnai mėgsta laužyti nusistovėjusias gyvenimo taisykles, šiuo metu dirba Klaipėdos jaunimo centre „Atviros jaunimo erdvės“. Čia jo patarimų gali sulaukti jaunimas, kuris gyvenime niekaip negali rasti sau tinkamos vietos.
„Aš visuomet buvau kaprizingas ir populiarumo dirbtinai nesivaikiau. Nedainuodavau su fonograma, todėl praradau daug pasirodymų didelėse scenose. Galbūt man visas tas dalykas buvo pabodęs ir reikėjo permainų. Nenoriu kategoriškai teigti, kad negrįšiu į televizijos ekranus ar radijo eterį, gal dabar toks gyvenimo etapas, bet po dešimties metų vėl bus kitaip. Viliuosi, kad būsiu apkeliavęs bent pusę pasaulio, o namuose po darbų lauks mylimi žmonės...“ – pasakojo Tautrimas.
Dainininkas muzikos tikrai nepamiršo. Onsa be jos tiesiog negali gyventi. „Kad ir kur eičiau, ji visur mane lydi. Nesvarbu, ar sėdžiu darbe, ar einu gatve. Jei ateinu kur nors, kur neskamba muzika, ją visuomet įjungiu, jei tik yra galimybė“, – sakė Onsa.
Vaikinas Klaipėdoje įsirengė savo garso įrašų studiją „Quite Loud Recording Studio“. Čia Tautrimas kuria audioreklamas, kartais jas įgarsina, parašo atlikėjams tekstus, įrašo savo dainas, taip pat dirba su kitų atlikėjų įrašais.
Veiklos jaunam vaikinui netrūksta, o su draugu būgnininku rengia įvairiausius akustinius koncertus tiek Klaipėdos krašte, tiek ir visoje Lietuvoje.
– Kokiai publikai save atiduodate?
– Anksčiau koncertuodavau taip, kad grodavo muzika iš kompaktinių diskų ar iš kokios nors kitokios laikmenos, o pats gyvai dainuodavau.
Tačiau dabar ne tik dainuojame gyvai, bet ir grojame, o į koncertus susirenka daugiausia du šimtai žmonių. Man taip kur kas jaukiau, mieliau ir šilčiau. Kažkas visai neseniai po koncerto pasakė, kad klubuose dainuoti man netinka, koncertus reikėtų rengti kamerinėse salėse.
Tuomet matau žmones, o klausytojai yra arčiau manęs. Taip atsiranda artimas muzikanto ir klausytojo ryšys. Visi į mano koncertus ateinantys žmonės gali jaustis jaukiai, būtent tokią atmosferą ir bandau kurti. Žinoma, televizija nepablogina situacijos, tačiau reikia tiesiog gerai, gyvai groti ir mėgautis tuo, ką darai.
Geriau salėje trys klausantys ir suprantantys, ką nori pasakyti, nei šimtas tų, kuriems į tave nusispjauti.
– Kaip išsiugdyti gerą skonį?
– Kiekvienas turi savo galvą ir kiekviena galva mano, kad ji mąsto teisingiausiai. Čia toks labai asmeniškas dalykas.
Muzikos reikėtų klausytis kuo daugiau ir kuo įvairesnės. Ir neatsiplėšti tiek nuo džiazo, tiek nuo klasikos, elektronikos ar nuo kitų muzikos stilių. Tuomet žmogus pradeda pajusti save, suprasti, kokią žinutę kompozitorius bando tau perduoti, tai ir yra tikrasis muzikos garsų žavesys.
– Kai atitrūkstate nuo darbų, ką veikiate?
– Nuo darbų atitrūkstu iš dalies tik pirmadieniais. Kartais rašau. Einu prie jūros, važinėju kartais, žiūriu gerą kiną, leidžiu laisvalaikį su draugais, nueiname pasivaikščioti į nuostabiai gražų Klaipėdos senamiestį. Vasarą, progai pasitaikius, traukiu paplau-kioti po marias kateriu ar jachta – gyvenu kaip ir visi normalūs jaunuoliai! Mano darbas man patinka, tai ir yra laisvalaikis. Jaunimo centre dirbu iki vakaro, tuomet lekiu į įrašų studiją arba į koncertą, kur tampu nebe Tautrimu, o Onsa.
– Jūsų dainų tekstai labai romantiški. Tikriausiai savo eilėmis suviliojote ne vieną merginą...
– Anksčiau dėmesio sulaukdavau kur kas daugiau. Tačiau man užtenka tiek, kiek jo yra. Pats mylimosios neturiu, tačiau niekada negali žinoti, kada ta mylimoji ateis. Kaip mano močiutė sako: „Niekad neatspėsi, ką rytoj regėsi.“
– O kokia ta išsvajota Onsos mergina?
– Nežinau! Turiu pamatyti ir užuosti. Turi būti chemija, o jei jos nėra, išeina šnipštas, esu pasimokęs jau ne kartą...
– Kaip pats manote, ar lengva su jumis draugauti?
– Nesu gėlytės žiedelis. Bet ir ne kaktusas. Negaliu pakęsti, kai specialiai mane kas erzina. Kaip šaukia, taip atsiliepiu. Svarbiausia, kad žmogus patiktų ir tu jam patiktum, – reikia įdėti truputį pastangų. Bet jei per daug stengsiesi, tavo tikrąjį veidą tas žmogus gali pamatyti per vėlai. Reikėtų nuo pat bendravimo pradžios nieko neslėpti ir parodyti savąjį „aš“, kad vėliau netektų gailėtis ar skaudžiai nusivilti.
– Jei susierzinate, kaip nusiraminate?
– Šiaip sunku mane suerzinti, esu žemaitis: kantrus, pastovios nuotaikos, dažniausiai būnu linksmas, bet jei kas nors išveda iš kantrybės, nors tai ir sunku padaryti, būnu žvėris.
– Apie ką svajojate žiūrėdamas į dangaus žvaigždes?
– Tuomet noriu pamatyti tarptautinę kosminę stotį. O jei rimtai, bandau suvokti kosmoso begalybę. Esame labai maži ir trapūs, bet kartais įsivaizduojame esą labai dideli. Anksčiau buvau romantikas, tačiau gyvenimas pamokė būti pragmatiškuoju romantiku, žodis „jautrus“ glaudžiai siejasi su jausmu. Jei klausiate, ar jaučiu šaltį arba karštį, tuomet taip, aš jautrus. Jei klausiate apie ekstremalią situaciją, kai reikia reaguoti šaltais nervais, aš – akmuo.
Na, o jei jautrumu laikote apsiverkimą kino salėje, prie merginos to niekada nedarau. Save laikau geru žmogumi, stengiuosi padėti kam galiu, dažnai pats dėl to nudegu nagus. Nešiukšlinu ir net kartais šiukšles rūšiuoju.
– Ar, jūsų manymu, Lietuvoje yra žvaigždžių?
– Lietuvoje yra žvaigždžių, kai atvažiuoja Kylie Minogue ar Lenny Kravitzas. Muzikos žvaigždė, mano galva, turėtų būti žinoma bent jau trisdešimčiai procentų Žemės rutulio gyventojų. Tačiau jei pažiūrėtume šiek tiek filosofiškiau, kiekvienas mūsų esame žvaigždė. Kam nors.
– Kokį personažą galėtumėte įkūnyti?
– Labai mėgstu skraidyti, tad būčiau koks nors aukštai galintis pakilti paukštis. Nuo pats vaikystės domėjausi aviacija, kitąmet bandysiu įgyti sklandytuvo piloto licenciją.
– Kokiomis vertybėmis vadovaujatės?
– Manau, kad krikščioniškomis moralės normomis. Esu įsitikinęs – gerbk kiekvieną žmogų be išimties. Nesvarbu, kas jis būtų ar ką piktą tau padaręs, reikia mokėti atleisti.
– Kas jums yra laimė?
– Laimė atsigulusiam vakare į lovą neužmigti dėl savo svajonės, o rytą greičiau atsikelti ir galėti daryti tai, ką mėgstu labiausiai. Man patinka Klaipėda. Čia grynas oras. Vėjas nuo jūros vis atpučia naujo, šviežio deguonies, o tuomet ir naujos idėjos ateina daug greičiau.
Na, žinoma, laimės suteikia ir pilna kišenė pinigų. (Šypsosi.)
