Patyręs meras R. Malinauskas moteris plėšrūnes jaučia iš tolo

2014 m. gruodžio 8 d. 06:04
Audronė Urbonaitė („Lietuvos rytas“)
Atsidūrę prie skyrybų slenksčio vieni džiaugiasi turintys ikivedybinę sutartį. O kiti ir po dvejų skyrybų labiau vertina jausmus.  „Ir trečiąkart vesdamas sutarties nesirašyčiau“, – teigė Druskininkų meras, pirmą kartą prabilęs apie asmenines dramas.
Daugiau nuotraukų (1)
Po antrųjų skyrybų su 18 metų jaunesne žmona druskininkietis Ričardas Malinauskas vienas gyvena dideliame name kurorto centre. Tačiau jis viliasi – taip bus ne visada.
49 metų vyras neprarado pasitikėjimo moterimis ir nori sutikti paprastą, bet ne prastą moterį.
„Visi esame žmonės ir patiriame skausmo – tai nepriklauso nei nuo pareigų, nei nuo turtų“, – išskirtiniame interviu apie asmeninį gyvenimą ir skyrybas kalbėjo R.Malinauskas.
Ant bet kokios nepuola
– Esate patyręs jau dvejas skyrybas, du kartus teko dalintis turtą. Rizikuosite vesti trečią kartą? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Malinausko.
– Tikrai neketinu gyventi vienas. Tačiau abi buvusios mano žmonos – puikios moterys, todėl neketinu parsivesti pirmos pasitaikiusios.
Kodėl turėčiau pulti prie bet kokios? Kad santuoka pavyktų, tarp žmonių turi būti trauka, chemija.
– Gal jau yra pretendentė į jūsų širdį?
– Jei norėčiau, žmoną ir šiandien iki vakaro aštuntos susirasčiau.
Bet kad susirastum tokią, dėl kurios norėtum keliauti į pasaulio kraštą, reikia daugiau laiko. Gali ir nepavykti.
Man nereikia moters vien tam, kad ji plautų indus, tvarkytų namą. Ir pagerinti materialinės padėties nereikia. (Juokiasi.)
Todėl tol, kol nesurasiu moters, kuri kels beprotišką aistrą, gyvensiu vienas.
– Ar kurioje nors santuokoje buvote pasirašęs vedybų sutartį?
– Tikrai ne. Ir trečią kartą nesirašyčiau. Jei ruošiesi kartu gyventi ir iš anksto manai, kad tave apgaus, nėra ko nė pradėti.
Esu iš tų, kurie myli iš širdies ir mylimam žmogui nieko negaili. Sutartimi meilės nesulaikysi– ji bus tol, kol bus.
Patarlė byloja: „Mylėk iš dūšios, krėsk kaip grūšią!“ Toks ir mano gyvenimo principas.
Dar nesu sutikęs nė vienos poros, kurios santuokai būtų padėjusi ikivedybinė sutartis. Manau, sėkmę lemia ne popieriai.
– Jūsų tėvai irgi taip mano? O gal jie perspėja, kad saugotumėtės jaunesnių moterų?
– Niekada nė vienas iš tėvų nereguliavo nei mano, nei mano seserų asmeninio gyvenimo. Jie nenurodinėjo mums nei su kuo tuoktis, nei kada skirtis. Nesame girdėję draudimų ar siūlymų pasirašyti vedybų sutartį.
Manau, pasitikėjimas yra daug svarbiau už notaro patvirtintus įsipareigojimus.
– Bet jūs rizikuojate: kaip atskirsite, kuri domisi jumis dėl turto, o kuriai iš tiesų patinkate?
– Pasakojimai apie mano turtus gerokai perdėti.
Kartą sesuo Druskininkuose ėjo paskui vietos moterų būrelį ir išgirdo, kaip jos viena kitai rodė: „Ir čia mero turtas, ir ten.“
Sesuo neiškentusi paklausė: „O iš kur jūs žinote?“ Tos sutriko ir išstenėjo: „Kažkas pasakojo.“
Kartais ir aš iš pašalinių žmonių sužinau, kad man priklauso tai, apie ką net nesu girdėjęs.
Atostogauti – dideliu būriu
– Ar jaučiate kaltę dėl skyrybų?
– Šeimos santykiuose niekada nebūna kaltas kuris nors vienas. Nei pirmosios, nei antrosios skyrybos nesuteikė džiaugsmo.
Kai su pirmąja žmona Daiva supratome, kad atskirai gyvendami galime išlikti draugai, o kartu – nebe, abudu nusprendėme skirtis.
Su vaikais susijusius reikalus aptariame ramiai ir draugiškai. O jei reikia, vienas kitam padedame, pasikalbame telefonu ar susisiekiame žinute.
– Kiek metų jūsų vaikams, ar jie tarpusavyje bendrauja?
– Vyriausiajai dukteriai Evelinai dabar 23-eji, Tomui – 21-eri, o Sandrai – 18 metų.
Mažajam Ričardukui iš antrosios santuokos – treji su puse.
Jauniausias sūnus yra gimęs tą pačią dieną kaip ir aš – balandžio 22-ąją.
Evelina baigė Dailės akademiją, su draugu gyvena Londone.
Tomas studijuoja vadybą ir ekonomiką, taip pat atlieka praktiką banke. Sandra tebesimoko gimnazijoje.
– Ar vaikai į skyrybas reagavo dramatiškai?
– Vyriausioji duktė atsiduso ir pirmiausia paklausė: „Tėti, tai mes dabar jau niekada neturėsime tokių puikių atostogų kartu?“
Pasakiau, kad ir toliau važinėsime po pasaulį kemperiu.
Taip ir elgiamės – visus vaikus vežuosi kartu.
– Kaip vyresnieji vaikai priėmė jūsų antrąją santuoką?
– Jie suprato mano sprendimą ir niekada nevengė bendrų pasisėdėjimų su antrąja šeima.
Mažąjį Ričarduką myli visi. Turiu man labai svarbią nuotrauką, kurioje visi mano vaikai iš savo kūnų sudarė tekstą „Mes mylime tėtį“, nusifotografavo ir padovanojo man per gimtadienį.
– Ar dažnai matotės su mažiausiu sūnumi?
– Jeigu po darbo grįžtu penktą valandą vakaro, o ne vidurnaktį, jį man atveža į namus. Ineta – labai rūpestinga motina. Dėl sūnaus tikrai nėra ko nerimauti.
– Kas dabar, po antrųjų skyrybų, jums padeda tvarkytis namuose?
– Esu labai tvarkingas. Net ruošdamas maistą tuojau pat išplaunu puodą, kad nepridžiūtų.
Kartą ar du per savaitę išvalyti namo ateina šeimininkė.
Sodo veją pjaunu pats. Šunis irgi prižiūriu.
Nepatinka, kai šokdina
– Koks jūsų žmonų tolesnis gyvenimas? Gal jos gailisi, kad šeima iširo?
– Būti žinomo žmogaus žmona nėra paprasta. Buvusioms mano žmonoms susirasti kitą gyvenimo draugą nebus lengva – visi žino, su kuo jos prieš tai gyveno.
Moteris kitam vyrui gali patikti, bet nenoromis bus reaguojama ir į mane.
Jei kas manęs nemėgo, kažin ar ryšis bendrauti su mano buvusia žmona.
– Kokia buvo abejų skyrybų priežastis?
– Nesu lengvo būdo. Gražiuoju su manimi galima kalnus nuversti. Bet jeigu mane pradeda šokdinti, tada jau nieko nepavyks.
Nemažai nulėmė ir mano viešumas. Ko tik nebuvo apie mane prirašyta ir pripasakota! Aš pats reaguoju ramiai, nes žinau, kas yra tiesa, o kas – melas. Bet antrajai pusei nėra lengva.
Ypač didelė purvo banga pasipylė prieš trejus metus, kai sutvarkyti Druskininkai tapo visiems įdomūs. Grįždavau namo ir dar žmonai reikėdavo aiškintis, kas ką pasakė, kodėl parašė, kaip buvo iš tikrųjų.
Tai labai vargina ir ramybės namuose nesuteikia.
– Kaip jums sekėsi antrojoje šeimoje?
– Iš penkerių su antrąja žmona Ineta pragyventų metų ketveri buvo kaip rojus. O paskutiniai – baisūs, nenoriu net prisiminti.
Abu supratome, kad reikia priimti negailestingą sprendimą. Manau, kad palengvėjo abiem.
– Kokio jūsų bruožo labiausiai nemėgo buvusios žmonos?
– Aš esu atlapaširdis. Gaudavau velnių ir pastabų, kad pernelyg atvirai iškloju viską viešai. Ne intymius dalykus.
Bet žmonos norėdavo, kad būčiau santūresnis.
– Kokie pasakojimai jas suerzindavo?
– Visokie niekai – pavyzdžiui, miesto tarybos narys paklausė, ką veikiau savaitgalį. Ar tai paslaptis? Aš ir pasakau. Niekuomet nesistengiau iš savo gyvenimo sukurti kokio nebūto mito.
– Koks esate savo moterims – dosnus ar šykštus?
– Niekada nė vienai žmonai nesu pasakęs, kad kas nors jai nepriklauso. Kas mano, tas ir jos – gali viskuo naudotis neatsiklausdama.
Įgavęs valdžios aš nepasikeičiau. Iki šiol bendrauju su tais pačiais žmonėmis, su kuriais bendravau iki tapdamas meru.
Turi mokėti patylėti
– Kokio moters bruožo jūs negalite pakęsti?
– Labiausiai norėčiau, kad man išsakius mintį ji patylėtų bent penkias sekundes, o jau paskui imtų komentuoti.
Nepradėtų prieštarauti dar neišklausiusi sakinio iki galo!
Esu karšto būdo, bet sugebu pakeisti savo nuomonę. Tad būk gera, duok man nors tas penkias sekundes!
– O kokį jūsų bruožą jos labiausiai vertino?
– Neatsimenu, kad iš komandiruotės ar kitos kelionės būčiau grįžęs be dovanų. Ir apatinio trikotažo nupirkdavau, ir kvepalų.
– Kokio dalyko moterims neatleidžiate?
– Priklauso nuo santykių: vienai tą patį dalyką atleidi, o kitai – nė už ką.
– Kokie moterų bruožai jums itin nepatinka?
– Nuotaikų kaita arba staiga pasikeitęs požiūris į tą patį dalyką. Keistai jaučiuosi, kai vieną dieną dėl to paties dalyko moteris džiūgauja, o išaušus rytui jau negali pakęsti.
Galėtų būti aktyvesnės
– Šią vasarą per Palangoje vykusias lenktynes buvote pastebėtas su jaunesne gražuole. Gal tai toji, kuriai pajutote stiprią trauką?
– Būtų keista, jei lenktynių žiūrėti eičiau apsikabinęs vyrą.
– Gal jau pastebėjote padidėjusį barakudomis vadinamų moterų norą susipažinti?
– Barakudų aš nebijau. Galėtų jos būti ir aktyvesnės – nesipriešinčiau.
Nesu tokia žvaigždė kaip krepšininkai – eilės prie manęs kol kas nesirikiuoja. O galėtų. (Juokiasi.) Tinka ir jaunos, ir pabuvusios.
Man patinka lieknos, pailgo veido, paprastos, bet ne prastos. Specialybė ir turtinė padėtis nerūpi.
Pusryčiams – elnių širdys
– Kokia jūsų dienotvarkė dabar, kai gyvenate vienas?
– Žadintuvas pakelia 6 val. 45 min. Dešimt minučių mankštinuosi, o per tą laiką užverda vanduo kavai. Tada – į dušą, skustis barzdos, valytis dantų.
Paskui geriu balintą kavą ir valgau karštus pusryčius.
Mėgstu gerus kaloringus pusryčius, net du patiekalus galiu sušveisti. Pusryčiai būtinai turi būti karšti. Pavyzdžiui, šiandien valgiau troškintas elnių širdis. (Juokiasi.)
– Kaip įmanoma pusryčiams spėti pasigaminti troškintos mėsos patiekalą?
– Iš vakaro troškinau svečiams, o rytą pasišildžiau.
Verčiau atsigulsiu trečią valandą nakties, bet neliksiu be gerų pusryčių rytą.
– Ar visada mokėjote ruošti gardžius patiekalus?
– Pradėjau prieš šešerius metus. Pabandžiau išvirti firminį tėvo patiekalą – raugintų kopūstų sriubą. Ją reikia ruošti dvi paras. Pirmiausia reikia užmarinuoti šonkauliukus ir palikti maždaug parai.
Reikia ir smulkiai pjaustytų medžiotojų dešrelių, keptuvėje kepintų svogūnų, o marinuoti šonkauliukai būtinai kepami ant žarijų.
Kopūstai plikomi verdančiu vandeniu ir dedami į puodą tik baigiant virti, kad išliktų traškūs.
Tai karališka kopūstienė! Kas ragavo, kitokios jau nebevalgys.
– Kodėl staiga pradėjote gaminti?
– Per radiją esu nugirdęs, kad labai geri kulinarai pradėjo savo karjerą būdami nebe jaunikliai – ir 40-ies, ir vyresni.
Aš pradėjau gaminti, kai įsigijau kemperį ir ėmiau keliauti po Skandinaviją.
Įtakos turėjo ir tėvo pomėgis. Jaunystėje mane stebino, kad jam įdomu kurti naujų mišrainių receptus. Kokių tik neprigalvodavo – ir grybų, ir daržovių.
Tą gebėjimą jis pavertė verslu – pradėjo eksportuoti savo sukurtas mišraines į Izraelį, Jungtines Amerikos Valstijas.
Džiaugiasi, kad nereikia dalintis buto
* Buvęs parlamentaras 36 metų Andrius Burba neseniai viešai pasidžiaugė, kad vesdamas pasirašė ikivedybinę sutartį. Dabar jam nereikia dalintis buto Vilniuje su buvusia žmona ir dviem sūnumis, kurių pora susilaukė per trejus šeiminio gyvenimo metus.
* Buvusi sutuoktinė 28 metų Sandra liko be būsto ir dabar glaudžiasi pas savo tėvus.
* Pakliuvęs į Seimą A.Burba tada ne kartą viešai pasakojo apie tobulą šeimą, vadino save tikru šeimos tėvu, kuriam svarbios tradicinės vertybės. Taip pat jis puikavosi geru gyvenimu – egzotiškomis kelionėmis ir prabangiu automobiliu.
* Tačiau laimė truko neilgai. A.Burbos kadencija Seime baigėsi.
* Netrukus sutuoktiniai pasuko skirtingais keliais, o jų dar maži sūnūs tapo tėvų ginčų įkaitais.
* „Sandra teigė, kad jai sunku vienai auginti vaikus, neužtenka lėšų, kurias aš skiriu, – 2500 litų. Tai nėra labai daug, bet nėra ir mažai. Ji parašė man žinutę, kad jai per sunku, kad pasiimčiau vyresnį vaiką, ir kelias dienas net neatsiliepė telefonu“, – neseniai aiškino A.Burba keliose televizijos laidose.
* Buvusi jo žmona pavadino šį pasakojimą rinkimų reklama ir atskleidė, kad namie buvo kaip tarnaitė. Esą moteris su sūnumis buvo išprašyti iš buto apgaule – A.Burba paprašė jų pagyventi kur nors kitur, nes norįs pailsėti. Vėliau šeimos atgal neįsileido.
* Tuokdamasi moteris nemanė, kad ikivedybinė sutartis skyrybų atveju pablogins jos vaikų gyvenimo sąlygas.
Patarimas – po skaudžios patirties
* „Ikivedybinę sutartį būtinai reikia pasirašyti. Gyvename tokiais laikais, kai viskas paremta sutartimis“, – teigė 54 metų vilnietis verslininkas Laimutis Pinkevičius.
* 2008 metais jis iškėlė prašmatnią vestuvių su manekene Asta Valentaite puotą. Prieš vestuves pora pasirašė ikivedybinę sutartį. Vos po metų šeiminio gyvenimo sutuoktinių santykiai pablogėjo ir jie sutartį perrašė su naujomis sąlygomis.
* Statybų magnatu tituluotas vilnietis kurį laiką po skyrybų ir nesėkmių versle rečiau rodydavosi viešumoje.
* Dabar įvairiuose renginiuose jis šiltai bendrauja tai su viena, tai su kita moterimi.
* 33 metų A.Valentaitė pastaruoju metu susitikinėja su 12 metų jaunesniu krepšininku Dovydu Rediku.
Vedybų sutarčių kasmet daugėja
* Vedybų sutartys imtos pasirašinėti Anglijoje XVII a. Pagrindinė jų paskirtis buvo apginti moterų teises.
* Galimybė Lietuvoje sudaryti vedybų sutartis buvo sudaryta 2002-aisiais. Tais pačiais metais buvo pasirašytos 24 ikivedybinės ir povedybinės sutartys.
* 2003-iaisiais vedybų sutarčių buvo įregistruota 6,7 karto daugiau – 160. 2009 metais jų padaugėjo iki 642, o 2012 metais sudarytos jau 958 vedybų sutartys.
* Pernai šalyje buvo įregistruotos 337 ikivedybinės ir 738 povedybinės sutartys.
* Vidutinis vedybų sutartis 2013 metais sudariusių moterų amžius – 36, o vyrų – 39 metai.
* Vyriausiam pernai vedybų sutartį sudariusiam vyrui buvo 78-eri, o vyriausiai moteriai – 74 metai.
* Jauniausia tokį dokumentą sudariusi pora – 18 metų moteris ir 20 metų vyras. Jie pasirašė vedybų sutartį, nors dar neturėjo jokio turto, bet žinojo, kad brangaus turto gaus dovanų iš savo tėvų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.