„Pirmiausia siūlau atkreipti dėmesį į dovanoti skirtas gėles. Neretai puokštė vis dar suprantama kaip didesnis ar mažesnis tiesiog surištų vienos arba kelių rūšių gėlių glėbys. Tokias vadinamąsias kompozicijas daugelis žmonių vieni kitiems dovanoja be jokios sąžinės graužaties. Ir visai nesvarbu, kad gėlių kotų ilgis skirtingas, aštrūs rožių spygliai drasko rankas, augalų žiedadulkės byra ir tepa, o vanduo iš puokštės laša ant drabužių“, – sakė A.Mažonas.
Dovanoti skirta puokštė pirmiausia turi būti sukurta iš specialiai paruoštų gėlių. Tokia žmogui teikia džiaugsmo, o ne sugadina nuotaiką, ilgai laikosi, įprastai neskleidžia stipraus aromato, netepa.
Tradiciškai oficialiomis progomis teikiamos klasikinės kupolo formos puokštės, o štai į privačiomis progomis kuriamą puokštę galima įdėti kur kas daugiau fantazijos, pritaikyti įvairesnę puošybą.
Nors nėra griežtai nustatyta, kokios gėlės tinka viena ar kita proga, A.Mažonas prieš jas dovanojant siūlo atkreipti dėmesį į tai, kokias gėles žmogus mėgsta. Jeigu to nežinome, reikėtų prisiminti, jog solidžiai poniai arba ponui vargu ar tiks pastelinių spalvų gėlės smulkučiais žiedais, o jaunai panelei – tamsių itin stambių žiedų kompozicija.
Atsargiai reikėtų dovanoti lelijas, chrizantemas, kalijas, nes jos mums asocijuojasi su ritualinėmis apeigomis.
„Tampa tradicija gėles dovanoti iš anksto. Manau, tai visai neprasta mintis, ypač kai gimtadienio, vestuvių, krikštynų ar kita šventė vyksta ne namie. Tuomet gėles kurjeris gali iš pat ryto nuvežti į jaunavedžių ar jubiliato namus. Taip netikėtai žmonėms suteikiama džiaugsmo, jiems nereikia galvoti, kaip po renginio parsinešti glėbį gėlių jų neaplaužant ir kitaip neapgadinant“, – aiškino A.Mažonas.
