Vaida nuo vaikystės dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, sporto varžybose, todėl pergalės grožio konkurse 2010-aisiais norėjo ir tikėjosi. Juolab kad ir jos bendraamžis vyras teisininkas Deividas palaikė sutuoktinę.
„Vaikai – dabar jau dvylikametis Mantas ir devynerių Ieva – po konkurso klausė, ar tai reiškia, kad dabar aš esu pati gražiausia. Atsakiau, kad kiekviena mama savo vaikui pati gražiausia“, – pasakojo V.Kursevičienė.
Po pergalės konkurse netrūko ir neigiamos patirties. Vaidą ypač skaudino kai kurių žmonių komentarai internete ar pažįstamų klausimas, kam jai to reikėjo.
„Naiviai tikėjausi, kad bičiuliai ir artimieji mane palaikys, tačiau realybė buvo kitokia. Mano sėkmė sukėlė pavydą, neigiami atsiliepimai graudino. Tuo metu dirbau advokate. Turėjau visas galimybes išsiaiškinti kai kurių neigiamų atsiliepimų autorius, bet nenorėjau veltis į teismus“, – sakė Vaida.
Kas pasikeitė po konkurso? Vaida dėl titulo nepradėjo jaustis nei gražesnė, nei įgijo daugiau pasitikėjimo savimi – šių savybių moteriai netrūko ir iki „Misis Lietuva 2010“ iššūkio.
„Po konkurso mintys keitėsi, bet negaliu teigti, kad tai mano pergalės pasekmė. Žmogus nuolat bręsta, mokosi, sprendžia vidinius konfliktus, todėl emocinė branda ateina savaime“, – kalbėjo V.Kursevičienė.
– Jau daugiau nei metus su šeima gyvenate Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kodėl laimės nutarėte ieškoti būtent šioje šalyje?
– Sprendimas dalyvauti žaliosios kortelės loterijoje buvo visai atsitiktinis, vedamas smalsumo. Jeigu atvirai, nelabai svarstėme, kas bus, jeigu laimėsime.
Sužinoję rezultatus, džiaugėmės, bet iš pradžių nuvykome pasižiūrėti, kokia ta Amerika, ilgai svarstėme, ar norėtume ten gyventi.
Tuo metu su vyru dirbome, turėjome namus Lietuvoje. Tačiau visada žavėjausi drąsiais, ambicingais, veržliais, įdomiais, keliaujančiais žmonėmis. Jutau, kad su vyru esame pasaulio žmonės, kad norime pamatyti kitas kultūras ir suteikti vaikams daugiau galimybių.
– Vykote į nežinią ar jau žinojote, kur gyvensite, ką dirbsite?
– Kiekviena mūsų diena yra nežinia, nes nė vienas neturi atsakymo, kas bus rytoj, nesvarbu, ar tu Lietuvoje, ar Amerikoje.
Žmonės mano, jog gyventi lengviau yra ten, kur viskas įprasta, žinoma, nuspėjama, aišku. Tačiau ne vieta ir ne diena lemia mūsų jausmus, o mūsų mintys. Laimingi tie, kurie niekur neišvažiuoja ir jaučiasi ramūs, kaip laimingi ir tie, kurie emigravę atrado ramybę.
Prieš išvykdami nežinojome, nei ką dirbsime, nei kaip viskas bus, tiesiog apsistojome toje vietoje, kuri patiko per atostogas.
Jų metu aikčiojau nuo aplinkos grožio, tvarkos, žalumos, augalų gausybės ir spalvų, tačiau atvykusi su lagaminais keletą pirmų savaičių to net nepastebėjau, nes mintys buvo kitur – ką veiksime, kaip gyvensime.
Tačiau žmogus turi puikų psichologinį imunitetą, kuris suveikia pačiu sudėtingiausiu metu. Po truputį pradėjo dėliotis kasdienybė. Niekada savęs nespaudėme, nes žinojome, jog turime daug pasirinkimo variantų ir vienas jų – grįžti namo.
Šio sprendimo neprireikė, nes gyvendamas čia atsiduodi tam, kas aplink tave vyksta. Viena žinau, kad iš Lietuvos gyvenimo svetur nesuplanuosi: arba veiki, arba neveiki.
Atvykę žinojome, kad viskas priklauso tik nuo mūsų. Kaip susikūrėme patys gyvenimą Lietuvoje, taip esame pajėgūs jį susikurti ir čia. Svarbiausia pasitikėti savimi ir nebijoti.
– Ar svajonių šalis pateisino lūkesčius?
– Nežinau, kas yra svajonių šalis. Gal ten, kur mūsų nėra? Svajonių šalis gali būti bet kuri. JAV šiuo metu mums yra namai su visais privalumais ir trūkumais. Gyvename taip, kaip ir kiekvienas emigrantas, – bandome pritapti.
Tik atvykę į JAV su vyru nusprendėme ne tik dirbti, bet ir vėl mokytis. Šiuo metu studijuoju psichologijos, o vyras – teisės magistrantūroje. Esame 4 besimokančių žmonių šeima – visi skaitome, laikome testus, vieni kitiems padedame ir vieni kitus palaikome. Gyvenimas JAV yra tikrai kitoks nei Lietuvoje, bet svarbiausia ne priešintis kultūrų ir požiūrių mišiniui, o priimti. Nemažai žmonių nusivilia nauja kultūra dėl to, kad stengiasi pritaikyti savo lietuvišką mąstymą.
– Kuo skiriasi jūsų gyvenimas Floridoje ir Lietuvoje?
– Yra dalykų, kurie mums net nesuprantami, bet stengiamės viską priimti ramiai, niekam nesipriešinti. Labai skiriasi vaikų mokymosi sistema, popamokinė veikla. JAV turi problemų dėl švietimo sistemos, bet auginti vaikus ten vis dėlto yra gerai. Sūnus žaidžia krepšinį, dukra domisi menu, vaikams tobulėti čia puikios sąlygos.
Mūsų su vyru studijos universitete taip pat labai įdomios, ypač daug skirtumų teisės srityje. Studentams čia labiau diegiami bendrieji etikos, profesinės atsakomybės principai, mus skatina mąstyti, o ne reikalauja straipsnius išmokti atmintinai, kaip būdavo Lietuvoje.
Dar gyvendama Vilniuje retkarčiais dirbdavau modeliu. JAV rinka labai didelė, todėl ir čia kartais imuosi šios širdžiai mielos veiklos.
– Ar jūsų gyvenimo aprašyme yra įrašas apie tai, kad Lietuvoje esate tituluota gražuolė? Tai būtų teigiamas ar nereikšmingas faktas Amerikoje, kur, sakoma, karaliauja grožio kultas?
– Iš tiesų CV reikėjo perrašyti pagal JAV nusistovėjusius principus. Tikrai jame nėra jokio įrašo apie grožio konkursą, kaip ir nuotraukų čia prie savo gyvenimo aprašymo niekas neprideda.
Tai, ką aš veikiu, ką studijuoju, niekaip nesusiję su išoriniu grožiu ar buvusiais konkursais. JAV yra daug gražių, sveikai gyvenančių, sportuojančių žmonių, todėl nieko nenustebinsi savo išvaizda.
Kad čia gyvena vien apkūnūs, apsileidę žmonės, – mitas. Mūsų apylinkėse dauguma amerikiečių labai pasitempę, spinduliuojantys gera nuotaika, sveiki.
Rytais ir vakarais dauguma jų bėgioja, mina dviračius, rieda riedučiais. Floridos orai tai leidžia daryti visus metus. Tačiau ir sporto klubai nuolat pilni. Man susidarė įspūdis, kad čia žmonės gerokai sveikesni nei Lietuvoje, o tai dar labiau žavi ir skatina įsitvirtinti.
– Ar galite patvirtinti, o gal paneigti teiginį, kad gražiam žmogui lengviau gyventi, pelnyti žmonių palankumą?
– Galiu patvirtinti, kad gražiam žmogui lengviau padaryti pirmą žingsnį – būti pakviestam į interviu ar užmegzti pokalbį. Tyrimais nustatyta, kad patrauklūs žmonės yra lengviau priimami. Juk patrauklumas siejamas su sveikata, pozityvumu, lengvu bendravimu, netgi kompetencija.
Vis dėlto tyrimai taip pat rodo, kad jeigu pokalbio dėl darbo metu moteris stengiasi labiau patikti savo išvaizda nei profesionalumu, vadovas labiau norės pakviesti ją puodelio kavos, bet ne eiti pareigų.
Tad patrauklumas padeda iki tam tikros ribos, sėkmę nulemia vidinės savybės, patirtis ir profesionalumas.
– Kaip svečioje šalyje sekasi jūsų vaikams, kokias vertybes stengiatės jiems skiepyti, ko mokote ir ko iš vaikų mokotės pati?
– Išgyvenome labai įdomų gyvenimo etapą. Šiek tiek jis primena laikus, kai iš provincijos atvykome studijuoti, dirbti, įsitvirtinti Vilniuje.
Šiuo metu gyvenimo scenarijus panašus, tik mastas kitoks ir turime daugiau patirties. Abu su vyru žinome, jog norint ką nors sukurti reikia atiduoti energiją, nebijoti pradėti nuo pradžių.
Nesiskundžiame, kad gyvename prastesniame name, nei turėjome Lietuvoje. Kartais reikia mokėti nusileisti ant žemės ir atsispirti, kad pašoktum aukščiau. Nežinome, kas bus rytoj, gyvename čia ir dabar.
Tai sakome ir vaikams. Jie mato, kad kažkas turi daugiau, gali daugiau, bet supranta, jog norint turėti reikia daryti.
Man labai patinka tiesos, kurias vaikams skiepija JAV mokytojai, treneriai. Visi žino, kad jeigu nori gerai gyventi, turi gerai mokytis, nes čia išsilavinimas yra garantas, kad gyvensi geriau nei tie, kurie nesiekia mokslo.
Negana to, net būti sportininku, pavyzdžiui, žaisti NBA, tu gali tik gerai mokydamasis, daugiau galimybių visada turi tie, kurie mokosi geruose koledžuose. Vaikams tai sudėtinga buvo perprasti, nes Lietuvoje krepšinio laimėjimų su gerais mokyklos rezultatais niekas nesieja.
– Ką iš savo patirties patartumėte moteriai, ar verta siekti būti gražiai?
– Išorinis grožis yra įgimta, bet kartu ir laikina savybė. Vidinis grožis įgyjamas ir atsparus laiko pokyčiams. Būti gražiai – netolygu būti laimingai, ir atvirkščiai.
Grožis padeda, bet nenulemia mūsų gyvenimo sėkmės. Visi žinome, jog laimė priklauso ne nuo kilogramų, jaunystės, apdarų, o nuo mūsų mąstymo. Harmonija su savimi, vidinė ramybė, žinojimas, kuo nori būti, lemia mūsų pasiekimus.
Savo dukrai visada sakau, kad išvaizda – dar ne viskas. Nenoriu, kad būdama patraukli ji manytų, jog visas pasaulis jai yra po kojomis.
Šiandien pasaulis serga grožio liga, daugėja nelaimingų moterų, kurios visą energiją, mintis sutelkusios į save, į veidrodį, į raukšleles. Kai moteris mato tik save, ji neturi laiko atsisukti į kitus, nemato, kas aplink ją, neturi galimybės įsiklausyti, kuo ji, be savo kūno, įdomi, ką gali duoti pasauliui, artimui.
Šiandien daug nesveikos konkurencijos, perdėto grožio garbinimo, kartu nerimo, depresijos vis daugiau. Nežinau, ar įmanoma sustabdyti įsisukusį grožio sindromo ratą, bet jeigu nors dalis moterų iš jo išeis, jau bus mažas žingsnelis sveikatos link.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų - mūsų „Facebook“
