Paprašyta išskirti kelias įspūdingiausias keliones, žurnalistė R.Mikelkevičiūtė iš pradžių kiek sutrinka, mat jų tikrai daugiau, nei galima suskaičiuoti rankų pirštais. Tačiau neilgai trukus apsisprendžia – brangiausios jai tos kelionės, iš kurių parsiveža ne prabangaus šampano skonį ir Viduržemio jūros įdegį, o neišdildomų emocijų.
„Pabandžiau suskaičiuoti... Nežinau, kaip tai nutiko, bet šiais metais kiekvieną mėnesį vykau į tolimą kelionę. Vieni turi aistrą rinkti blizgučius, kiti – šokti parašiutu. Mano aistra – kiti kraštai. Tokie, kurie gali pažerti nepatirtų, nematytų dalykų.
Geriau atsisakysiu suknelių, batelių, šukuosenų ir vakarėlių, bet kelionių – ne. Taupyti kelionėms visada verta, bet taupyti kelionėse – tikrai ne!
Nesakau, kad turiu gyventi prabangiuose viešbučiuose su tarnais, bet tikrai negailiu pinigų pasaulėžiūrai plėsti, pažinimo džiaugsmui, santykiams su žmonėmis“, – kalbėjo Rūta.
Laidų kūrėja žino, kad kelionėse kinta ir artimųjų santykiai. Tam tikroje situacijoje ji kartais gali leptelėti, kad niekada taip nepadarytų, o keliaudama dažnai atsiima savo žodžius: „Oi, ir dar kaip padaryčiau, ir dar geriau, ir dar bjauriau.“ Per keliones ji mokosi nebūti kategoriška.
Juk kai kurie dalykai viename pasaulio krašte gali būti visiškai nevertinami, o kitame gali reikšti išgyvenimą tikrąja to žodžio prasme. Po apsilankymų Afrikoje ji perkainojo ir savo vertybes.
„Svarbiausia – santykiai su artimaisiais ir sveikata! Viskas, daugiau gyvenime niekas nesvarbu! Niekada dėl darbų nesiryždavau išvykti labai ilgam laikui, bet ateinančią žiemą ketinu pasielgti kitaip – išvyksiu mėnesiui į Šri Lanką, į džiungles. Juk gyvenimas nestovi vietoje, reikia vieną kartą ryžtis.
Noriu pabūti su šeima, pasiimsiu dukterį ir tėvą. Jis mėgsta kompaniją, labai jaunatviškas, todėl kartais keliaujame kartu“, – džiaugėsi Rūta.
Penkių žvaigždučių viešbučiai su patarnautojais, limuzinai, auksiniai paplūdimiai su patogiais gultais ar mėlyni nuostabūs baseinai Rūtai neįdomūs.
Per gausybę kelionių jai yrą tekę nakvoti ir gražiausiose pilių menėse su klavesinu, ir stoties rajone įsikūrusiame viešbutyje.
Ten kambaryje nuolat tvyrojo rūkalų tvaikas, aplinkui būriavosi neaiškios reputacijos tipai, o jei koridoriuje kas nors nueidavo į tualetą, garsas aidėdavo lyg tai būtų čia pat.
„Tos dvi savaitės Bordo regione Prancūzijoje buvo beveik be pinigų – išvykau į kelionę su pasibaigusio galiojimo banko kortele! Tuomet staigiai persivesti pinigų nebuvo taip paprasta, kaip dabar. Teko ir nevalgyti. Buvo nemalonu, nes negalėjau susimokėti net už tą smirdintį viešbutį.
Tačiau tokias keliones atsimenu iki šiol! Juk tai tokie nuotykiai! Prie pusryčių stalo gerame viešbutyje su filmavimo komanda kniaukdavome bandeles, cukrų ir kakavą, nes pradėjome suprasti, kad mus reikia gliukozės – smegenys nebeveikia. O grynųjų pinigų neturime. Teko ir dešreles virdulyje virti“, – juokėsi R.Mikelkevičiūtė.
Moteris sakė, kad turi nuotraukų ir iš prabangių kelionių, tačiau jų neprisimena – įspūdžio, emocijų tokios išvykos nepaliko.
O štai laukiniai žvėrys... Tokios kelionės nėra pigios, jos net labai brangios. Tačiau įžengę į laukinę gamtą mokame ne už prabangą – už adrenaliną ir saugumą.
„Tanzanijoje tris savaites su geriausių bičiulių kompanija keliavome automobiliu su savo vairuotoju. Gyvenome laukinėje gamtoje: praskleidi užuolaidas ir matai – prie lango ganosi antilopių banda, ateina drambliai.
Tai labai nesaugu. Gidas pasakojo, kad prancūzai čia neteko 8-metės dukters. Mergaitė išėjo pasivaikščioti, o jos laukė gepardas. Kartą ir aš išėjau iš viešbučio bandydama pagauti geresnį telefono ryšį.
Jokių ženklų, tvoros, šiek tiek apšviesta. Viešpatie, prilėkė reindžeriai garsiai šaukdami, kad esu beprotė! Jie man liepė tuoj pat mauti į viešbutį ir nekišti nosies, nes manęs link artėjo hipopotamų ir liūtų bandos! Hipopotamai ten – pavojingiausi gyvūnai“, – pasakojo Rūta.
Ta pačią naktį pabudusi laidų vedėja išgirdo rupšnojimo garsą. Pro stiklinę viešbučio sieną ji pamatė hipopotamą, prie pat jos lango ėdantį žolę. Adrenalinas tuomet gležnai moteriai užgniaužė gerklę.
„Vyras stvėrė filmavimo kamerą, o ji apšvietė visą kambarį. Tuoj pat nutarėme ją išjungti, kiek panikos buvo! Laukinė gamta – sunkiai suvokiamas dalykas tiems, kurie ten nėra buvę“, – įspūdžius pasakojo Rūta.
Savanoje važiuodama automobiliu moteris ne kartą gėrėjosi aplinkui snaudžiančiais liūtais. Ji regėjo ir šių plėšrūnų medžioklę, kuri tuomet, dideliam jos džiaugsmui, nepavyko.
„Pati sirgau už gazelę, kurią vijosi šlykšti hiena, lekianti neįtikėtinu greičiu. Gerai, kad gazelė skuodė greičiau. „Bėk, greičiau bėk!“ – kartojau kaip maldą mintyse“, – pasakojo R.Mikelkevičiūtė.
Kenijoje prieš mėnesį Rūtai teko gyventi viešbutyje ant Maros upės kranto – čia ji matė didžiąją antilopių migraciją. Moteris stebėjosi, kokio dydžio krokodilai laukia šių keliaujančių grakštuolių – puikaus grobio. Namukai, kuriuose gyveno, buvo ant upės kranto, o šalia esančioje įlankoje – 300 hipopotamų.
Apžiūros aikštelėje Rūta stebėjo, kaip šie stambūs gyvūnai poromis keliauja rupšnoti žolės. Moteris džiaugėsi, kad čia viešėjo ne sezono metu, todėl visame viešbutyje jie buvo dviese. Tai ji vadina prabanga, o ne išpuoselėtus karališkus apartamentus.
Su labdaros misija į Zambijos skurdžius regionus Rūta vyko su kolege Giedre Talmantiene. Čia sugulusios į vieną lovą šalia grotuoto lango moterys pasikalbėjo:
– Rūta, tu žinai, kaip atrodo blakė? O blusa? – paklausė Giedrė.
– Žinau. Kas nutiko?
– Man kažkas šoną kanda...
Rūta juokiasi, kad tą naktį abi puikiai prisimena. O tos, kai šalia lovos stovėjo spindintis klavesinas, kava atnešta, šampanas tinkamai atšaldytas, neatsimena.
Tokią emociją ji vadina šampano burbulais – greitai trenkia į galvą ir labai greitai išsisklaido. Todėl puošnios ir ekstremalios kelionės jai – nepalyginamos.
Nejaugi moteris niekada neatostogauja Europos sostinėse? Taip, apsilanko, tačiau iš čia neparsiveža neblėstančių įspūdžių. Savo ir vyro gimtadienius jie visada atšvenčia ne Lietuvoje, labai mėgsta Italijos sostinę Romą.
Vis dėlto šios kelionės televizijos laidų vedėjai nesukelia tiek išgyvenimų, jausmų, išbandymų, kiek ekstremalios.
