Praėjo jau septyneri metai nuo tada, kai jis kartu su dar keturiais savo kolegomis Vilniuje įkūrė pirmąją „Coffee Inn“ kavinę. Tačiau kavos ieškotojas neužmiega ant laurų ir vis randa būdų, kaip tobulėti visose srityse.
„Pastaroji kelionė man nunešė stogą, grįžęs kelias dienas adaptavausi. Galva ir toliau veikė gerai, lyg automatiškai, bet pasąmonė vis išmeta reginių ir įspūdžių. Mano galva labai greitai prisipildo naujų dalykų, tad seniems nėra vietos“, – vos prieš kelias savaites iš Melburno ir Singapūro grįžęs Nidas tryško entuziazmu.
Visos Nido kelionės vienaip ar kitaip susijusios su kava. Kaip ir visi vieši pokalbiai, laisvalaikis, darbas.
„Aš šiaip labai mėgstu keliauti, kelionės yra didžiausias įkvėpimo šaltinis po šeimos ir kavos atradimų. Stengiuosi rasti pusiausvyrą tarp atostogų su šeima ir kavos kelionių, bet pastaruoju metu tų kavos kelionių vis daugėja.
Vis labiau yra dėl ko ten važiuoti. Patys, „Coffee Inn“ komanda, esame nenurimstantys geriausios kavos ieškotojai, stengiamės atrasti kuo glaudesnį ryšį su kava, kuo įdomesnių nuotykių patirti“, – pasakoja N.Kiuberis.
Nidas yra įsitikinęs: būtina suprasti ir išmanyti, kaip konkrečios rūšies kava užaugo, kas ją augino, kodėl ji skani arba neskani.
„Tos detalės man labai svarbios. Kodėl? Juk kiekvienam iš mūsų močiutės braškės yra skaniausios – mes viską apie jas žinome.
Man lygiai taip yra dėl kavos. Juk kava – tai pirmiausia ant kavamedžio auganti uoga“, – tikina verslininkas.
– Ar galima žmones pažinti per kavą?
– Taip! Turiu tam tikrą kelionės braižą. Susidarau gerų kavos vietų žemėlapį ir einu į tas vietas, kalbinu žmones, ragauju, ką jie gero turi. Man kavinės yra geriausia vieta susipažinti su vietiniais žmonėmis, su man rūpima industrija. Prie kavos puodelio mezgasi geriausi pokalbiai ir pažintys.
Dabar buvau Melburne, kur vyko tarptautinė kavos paroda, vyko keletas čempionatų. Kavos ragavimo čempionate dalyvavo kiekvienos šalies geriausias ragautojas, o Lietuvai atstovavo mano kolega Arnas. Aš važiavau kaip treneris, tiesiog neatsispyriau pagundai imti ir nusipirkti bilietą, skristi kartu. Juk Melburnas yra vienas rimčiausių kavos miestų pasaulyje.
Savotiškai stengiuosi Lietuvą uždegti pasaulio kavos žemėlapyje – turiu tokią gražią viziją. Daugiau pasakoju apie mus, kaip geros kavos šalį. Lietuva, kaip kavos šalis, jau yra stipri. Aišku, dar yra ko siekti, bet lygis labai stipriai kyla. Dar įprasta sakyti, kad pasaulyje dominuoja italų kavos kultūra, nes tai šimtametė espreso kavos tradicija. Bet laikai keičiasi. Man visa tai gražiai susidėlioja kelionių kontekste: naujos pažintys, geriausi pasaulyje kavos žmonės ir prisistatymas, iš kur esi, kokia ta Lietuva.
– Ką mėgstate parsivežti iš kelionių?
– Labai mėgstu parsivežti įvairiausio vietinio maisto, ypač prieskonių. Dabar iš Australijos vežiausi riešutų, azijietiškų prieskonių, bet labai prigijusių ten. Būtinai iš kiekvienos kelionės vežuosi vietinių manufaktūrų šviežios skrudintos kavos – ją paskui ragaujame namie ar su kolektyvu. Nepraleidžiu progos atsivežti kokių nors šviežių vaisių. Šį kartą skridau per Singapūrą, tad atsivežiau šviežių mangų – mano šeimai tai buvo pati geriausia dovana!
– Ar galima sakyti, kad jūs su kolegomis Lietuvoje pakeitėte kavos gėrimo kultūrą?
– Manau, kad taip. Nuo to laiko, kai tik pradėjome veiklą, viena pagrindinių užduočių buvo sujudinti nusistovėjusį vandenį, įlieti gyvasties į kavos kultūrą. Kava atveria labai daug galimybių, tačiau tam reikia eksperimento, o kad būtų eksperimentas, reikia nuolat ieškoti naujovių, įvairių būdų, skonių. Tai yra savotiška kelionė. Laimė, aš turiu bilietą traukiniu pirmąja klase.
– Savo asmeniniame gyvenime vadovaujatės tokiais pat principais?
– Taip, nes kitaip neįdomu. Rodos, kai tau 41-eri, būtų laikas tapti sėsliam. Bet taip negaliu, matyt, ne tokia mano prigimtis. Man tiesiog norisi ieškoti naujų horizontų. Dėl to ir kelionės taip svarbu, dėl to, matyt, ir fotografuoti man patinka. Įdomu ką nors nauja atrasti, pamatyti, fiksuoti, mokytis. Čia nemenką vaidmenį atlieka mano žmona. Ji, sakyčiau, dar didesnė naujo įkvėpimo ir vėjų ieškotoja.
– Susipažinote su ja gerdami kavą?
– Ne, susipažinome per vyną. Mano draugai kaip tik atidarė „InVino“ vyninę – jie, mano galva, kadaise padarė tai, ką mes padarėme su kava, – vyno vartojimą atvėrė masėms. „InVino“ tada buvo mano vieta. Ten aš ir sutikau Laurą.
– Kažkada sakėte, kad nenorite būti kaip kai kurie „sudiedėję“ bendraamžiai...
– Na, nenorėčiau visko absoliutinti. Bet manau, kad kol kas man tai negresia. Nors dabar jau turiu du vaikus, o tai ištariau neturėdamas vaikų. Kai turi šeimą ir porą vaikų, atsiranda labai daug pagundų pradėti gyventi sėsliai. Bet vis tiek viskas priklauso nuo vidaus, nuo požiūrio į gyvenimą, nuo vidinės energijos ir nuo partnerio. Aišku, kad saugumas, sėslumas šeimoje labai svarbu. Esmė yra rasti tą stebuklingą pusiausvyrą. Aš jos ir ieškau.
Verslas labai ryja laiką – kava yra kaip maloni klampi pelkė: traukia ir labai malonu joje skęsti visą parą.
Beveik be pertraukos galvoju apie kavą, bet mokausi tam tikros vidinės disciplinos, nes suprantu, kokį svarbų vaidmenį vaidina šeima, artimieji ir draugai. Savo vaikams skiriu daug laiko. Nenorėčiau, kad kada nors tektų pasakyti: „Aš buvau taip užsiėmęs, tie vaikai taip greitai ėmė ir užaugo, net nepastebėjau.“
– Kaip su kava pažindinate savo vaikus?
– Kavą namie ruošiu žmonai ir kitaip jau negali būti. Kavos jai ritualai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Be abejo, mano sūnus šiame rituale irgi dalyvauja. Vyresnėlis sūnus, kuriam tuoj bus penkeri, kas antrą kartą kavą mala rankiniu malūnėliu kartu su manimi, jau moka tai daryti, žino, kaip filtrą įdėti, kaip užpilti kavą. Nors kavos kvapas ir skonis sūnui nepriimtinas, pats kavos ruošimo procesas jam patinka.
– Kaip atrodo kavos ritualas namuose?
– Rytai su kava namie visada būna savaitgaliais. Atlieku tokį ritualą – sau ir žmonai darau pusryčių kavą, kartais popietės antrąjį puodelį. Kadangi labai mėgstame keliauti, tenka geros kavos ir į termosą įsipilti. Aš noriu, kad gera kava keliautų su manimi visur ir kad nereikėtų bet ko gerti tik dėl to, kad norisi čia ir dabar.
– Kaip verslininkui jums daug laiko tenka praleisti susitikimuose su solidžiais žmonėmis, o visas jūsų kolektyvas yra labai jaunas. Kur jaučiatės geriausiai?
– Visur jaučiuosi gerai. Bendraamžių komanda man svarbi, kartu kuriame mūsų kavinių tinklo lydinį.
Man visada patiko ir patinka būti ir kavinėje, ir bendrauti su jaunais kūrėjais. Jaunimas man suteikia daug energijos, leidžia į viską pažiūrėti plačiau. Kai tau keturiasdešimt, neišvengiamai daug dalykų suvoki per įvairią patirtį, įprastas klišes. Labai energinga jauna karta duoda galimybę pakeisti mąstymą, pažiūrėti į viską plačiau. O branda padeda viską vertinti iš šalies.
– Koks jausmas, kai žinai, kad bet kada gali nueiti į vieną iš daugybės nuosavų kavinių?
– Nors esame jau didelis, brandus tinklas, stengiuosi reaguoti į kiekvieną pasakymą, kritikos žodį. Kita vertus, matant, kuo virsta „Coffee Inn“, – malonus jausmas, neslėpsiu. Manau, kad pakeitėme ištisos kartos įpročius, pakeitėme miestą – padarėme tam tikrą įspaudą kavos kultūroje Lietuvoje. Tai dar labiau įpareigoja eiti į priekį.
– Nesinori sau sakyti: gana, užteks, reikia pailsėti?
– Niekada netikėk tuo, kuris pasakys, kad apie kavą žino viską ir yra ekspertas. Aš tokiais žmonėmis nepasitikiu. Kava – lyg nesibaigiantis nuotykis.
Pavyzdžiui, ragauji kavą Afrikoje, ir ten tiesiog mėlynės byra iš puodelio. Galvoji, kaip taip gali būti? Kodėl praėjusiais metais, kai gėriau kavą Gvatemaloje, joje buvo justi šokoladas ir riešutai?
O ji juk auga kitame žemyne, kitaip auginama, kitoks saulės ir drėgmės santykis... Tada neišvengiamai norisi nuvažiuoti ir pamatyti, iš kur tos mėlynės, riešutai, begalė kitų poskonių kavoje atsiranda? Kaip tinkamai ją paskrudinti? Kaip paruošti, kad išryškėtų tie stebuklingi skoniai? Tokie atradimai, ieškojimai mane labai uždega.
Dabar esu visiškai pamišęs dėl kavos skrudinimo. Senojoje Varėnoje, prie Varėnės upelio, turime nuosavą skrudinimo manufaktūrą. Joje, kaip ir mūsų kavos laboratorijoje „Coffee Inn Lab“, aš galiu šimtu procentų pasinerti į kavą.
Tai yra naujas mūsų komandos kūrinys, kavos atradimų variklis. Geriausius „Coffee Inn Lab“ atrastus receptus ir būdus mes po truputėlį perkeliame į visą tinklą.
Slaptas mano noras – pasiekti, kad vis daugiau žmonių namie kavą gertų skaniai ir šviežiai skrudintą.
Daugiau skaitykite antradienio žurnale „Stilius".
