Muilo gamyba E.Knispelis susižavėjo šiųmetėje Kaziuko mugėje, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“. Viena amatininkė gatvėje demonstravo, kaip į specialią masę dedant įvairių medžiagų gaunamas malonaus kvapo muilas.
„Ten tiek erdvės improvizuoti. Prigaminsiu muilo namiškiams, o vėliau gal kokį fabrikėlį atidarysiu“, – entuziazmu tryško žurnalistas, nusprendęs lankyti muilo gaminimo kursus.
Birželio 18 d. 48-ąjį gimtadienį atšventęs vyras teigė, kad gamindamas muilą savo draugams atsižvelgia į jų skonį ir pomėgius.
– Kaip į šį pomėgį reagavo jūsų žmona (LRT televizijos laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ vedėja Palmira Galkontaitė. – Red.)? Ar nesakė – gal geriau tvorą nudažyk? – paklausiau E.Knispelio.
– Prieš pranešdamas, kad užsirašiau į muilo gaminimo kursus, nudažiau visas tvoras, sutaisiau namo stogą ir spynas. Ji negalėjo reaguoti blogai. Žinoma, juokauju.
Iš pradžių Palmira bandė šaipytis, bet kai pamatė, ką gaminu, liepė muilo padaryti ir jos draugėms.
– Turbūt pirmąjį muilą davėte įvertinti būtent jai?
– Taip. Įsidėjo į drabužių spintą. Nuo kandžių. Mano muilas labai kvepia. Aš negailiu kvapiųjų aliejų.
– Esate minėjęs – jei muilą gaminate konkrečiam žmogui, sudedamąsias dalis derinate prie jo charakterio. Kaip nustatote, kas kam tinka?
– Krienai tinka tiems, kurie balsuoja už konservatorius. (Juokiasi.) O jeigu kalbėsime rimtai, užtenka, kad muilas maloniai kvepėtų, nedirgintų ir nesausintų odos.
– Koks apibūdinimas labiausiai tinka jūsų naujai veiklai – pomėgis, aistra, poilsis?
– Tai ne veikla. Tai laisvalaikio žaidimas. Esu girdėjęs, kad tie, kas vaikystėje mėgo piešti ir lipdyti iš plastilino, būdami vyresnio amžiaus susižavi muilo gamyba. Aš toks ir esu.
– Vaikystėje buvote linkęs į meną?
– Vidurinę mokyklą baigiau Tauragėje. Turėjome išmintingą piešimo mokytoją Valeriją Bumbulienę. Jos paskatintas penkerius metus beveik kasdien lankiau dailės klasę.
Buvau vienas tų entuziastų, kurie klasėje likdavo iki vėlyvo vakaro. Mokytoja mums aiškino: „Nebūtina studijuoti Dailės institute. Tačiau, kad ir kuo gyvenime užsiimtumėte, turite būti kūrybingi.“
Tiesą sakant, norėjau studijuoti dailę, bet mane domino ne tik ji.
– Ką jūsų gyvenimui suteikė ši nauja veikla?
– Padidėjo išlaidos. Tai brangus užsiėmimas. Muilo sudedamąsias dalis siunčiuosi iš viso pasaulio.
Kartą buvau užsidegęs iš Taičio užsisakyti kokosų aliejaus su gardenijų žiedų antpilu, tačiau vėliau jo radau vienoje elektroninėje parduotuvėje Lietuvoje.
Iš pradžių muilo masę siunčiausi iš Londono. Dabar žinau, kur tai galima nusipirkti Lietuvoje.
Brangiai kainuoja formos, eteriniai aliejai, ypač jei užsisakai iš Izraelio.
– Ar muilui gaminti reikia ypatingos nuotaikos? Kada tuo dažniausiai užsiimate?
– Taip. Nuotaika svarbi. Ji turi būti tokia, kokios sėdame prie vyno taurės. Beje, muilo gaminimas ir vyno ragavimas yra suderinami procesai.
– Muilo gaminimas ramina?
– Iš tiesų ramina. Tai psichoterapija. Žaidi su kvapais, spalvomis. Atsipalaiduoji, užsimiršti. Tiesa, negali žiopsoti, nes muilo masė greitai stingsta. Turi būti iš anksto viską apgalvojęs.
– Turbūt dažniausiai kuriate sodyboje? Ar turite specialią patalpą, kurioje gaminate muilą?
– Ne. Namuose. Turime didelį valgomąjį. Sudėti visoms mano naudojamoms priemonėms ir formoms reikia milžiniško stalo.
– Pasidalykite keliais muilo receptais.
– Negaliu vadintis tikru muilo gamintoju, nes naudoju jau paruoštą muilo masę. Jos ruošimas manęs nežavi – reikia dirbti su akiniais, guminėmis pirštinėmis, specialioje patalpoje.
Muilo masė, kurią perku, būna bekvapė ir bespalvė. Mano darbas – paversti ją kvepiančiais ir spalvotais muilo gabaliukais.
Dedu įvairių aliejų, augalų dalelių, maisto prieskonių, kuriuos perku internetu arba specializuotose parduotuvėse.
Muilo gamybai naudoju pipirus, Provanso žoleles, laurų lapus, cinamoną. Daugiausia naudoju tuos prieskonius, kurie dedami į karštą vyną.
Vilniuje į vieną prieskonių parduotuvę atėjau su ilgiausiu sąrašu. Konsultantė pirmiausia paklausė, kam naudosiu prieskonius. Turbūt norėjo sužinoti – tortams ar mėsos troškiniams. Kai atsakiau, kad muilui, sutriko. „Sąmojinga“, – pagaliau pasakė.
– Kaip derinate muilo sudedamąsias dalis?
– Kai gaminu draugams, dedu tai, ką jie mėgsta. Pavyzdžiui, brendžio, degtinės, tabako, kavos arba specifinių kvapiųjų medžiagų.
Į skaidrų muilą esu įdėjęs draugo fotografiją, atspausdintą ant specialaus popieriaus. Apie muilo sudedamųjų dalių derinimą galima kalbėti ilgai – apie tai skaitomos paskaitos, rašomos knygos.
– Kokiu sukurtu deriniu labiausiai didžiuojatės?
– Tokio neturiu. Kursų, kuriuos lankiau, vadovę nustebinau tuo, kad naudoju daug prieskonių. Mačiau, kad kiti kursų lankytojai dažniausiai naudoja kavą.
– Kiek laiko užtrunka vieno muilo gabaliuko gamyba?
– Kai kuriuos muilo gabaliukus formuoju iš kelių sluoksnių. Tuomet darbas trunka kelias valandas. Paskui dar reikia leisti sustingti bent per naktį. Tuo metu galima pasirūpinti pakuote. O tai jau ištisas galimybių vandenynas.
– Kiek jau esate pagaminęs muilo ir kiek pinigų tam išleidęs?
– Tiksliai neskaičiavau, bet keli šimtai gabaliukų tikrai bus. Vieno savikaina yra 15–20 litų. Tik nesakykite žmonai.
Visi mano gaminti muilo gabaliukai skirtingi. Kartais stengiuosi padaryti kelis vienodus, bet neišeina.
– Kam skirtas jūsų muilas?
– Gurmanams, žmonėms, kurių laki fantazija. Be to, tiems, kurių rankų oda jautri ar alergiška daug konservantų turinčiam muilui.
– Ar jūsų muilas turi pavadinimą?
– Ne. Dar tiek neišprotėjau.
– Turbūt prie jūsų muilo jau rikiuojasi draugų ir artimųjų eilė?
– Taip. Žmonos draugės užsiprašė jauninamojo muilo. Jų vyrai – tokio, kuriuo nusiprausus grįžtų aistra moterims. (Juokiasi.) Sakiau, kad vien tokį ir gaminu.
– Ar nekyla minčių šį pomėgį paversti verslu ir pardavinėti muilą?
– Vargu ar tai galėtų tapti verslu. Tokio muilo savikaina – per didelė. Jei imčiau pardavinėti, kiltų pagunda mažinti savikainą. Dėl to jis taptų prastesnis.
Tačiau prabangių viešbučių ar svečių namų vonios kambariuose galėtų būti vienetinio muilo.
Prie kiekvieno – lapelis su trumpa jo gaminimo istorija arba su mintimis, kurias muilo autoriui kelia jo kvapai. Tai būtų muilas, turintis savo istoriją.
Toks muilas galėtų būti skirtas moterims. O vyrams galima pagaminti muilo su paprastesniais užrašais. Pavyzdžiui: „Nėra čia ko žiopsoti“, „Tai, ko jums reikia, yra už kampo“, „Nusiplauk rankas ir eik“.
– Dabar atostogos. Ką, be muilo gaminimo, dar veikiate?
– Turime sodybą Labanoro regioniniame parke. Mėgaujuosi buvimu kaime prie ežerų.
Kadangi esu didelis kino mėgėjas, įsirengiau kino salę. Yra didelis ekranas, vaizdo projektorius, geras garsas.
– Minėjote, kad netrukus vyksite atostogauti į užsienį. Kur?
– Tai dar žiemą nusprendė Palmira. Man tik priminė, kad turiu viską apmokėti. Vyksime į Barseloną.
– Ką dar ketinate veikti šią vasarą?
– Kai grįšime iš Ispanijos, prasidės svečių priėmimo sezonas mūsų sodyboje. Ten vyks kino naktys ir pirties vakarai.
