Jeigu Beatos ir Tomo Nicholsonų vaikus 6 metų Jurgį George’ą ir 7-erių Isabellą Meilę auklėtų tik tėvas, jie, ko gero, septintą valandą vakaro jau turėtų miegoti. Jeigu auklėjimu užsiimtų vien Beata, vaikai galbūt šėltų ir žaistų iki vidurnakčio.
Tai ne vienintelis energija trykštančios Beatos ir santūriojo Tomo skirtumas. Vis dėlto jie jau dvylika metų yra kartu.
Dešimtmetį Londone pragyvenusi šeima prieš metus persikraustė į Lietuvą.
Apie santykius su vyru, kulinariją bei savo silpnybes B.Nicholson papasakojo „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Kitoks pokalbis”. Ją kalbino žurnalistė Aušra Kilkuvienė.
– Ar lengva jus įžeisti, pravirkdyti?
– Stengiuosi neįsižeisti. O apsiverkti esu pasirengusi visada.
– Tačiau jus pažįstantys žmonės tvirtina, kad niekada nebūnate blogos nuotaikos. Kaip jums tai pavyksta?
– Gera mano nuotaika – įgimta. Aš visada sau primenu, kad sėkmę lemia nusiteikimas.
Būna tokių dienų, kai niekas nesiseka, esu viskuo nepatenkinta, viskas slysta iš rankų, tačiau suprantu, kad negalima pasiduoti neigiamoms emocijoms, nes pateksiu į liūną.
– Žinau, kad kartą per sūnaus Jurgio gimtadienį išmetėte lauk tortą. Ar tai suderinama su gera nuotaika?
– Tai buvo prieš metus, per penktąjį sūnaus gimtadienį. Mes pasikvietėme kaimynus. Virtuvėje sukomės kartu su vyru. Aš iškepiau tortą, o Tomas į orkaitę pašovė vištą, kurią prieš tai buvo padėjęs ant pjaustymo lentelės. Nežinodama to ant tos pačios lentelės padėjau tortą.
Tada Tomas pasakė, kad mes negalime duoti to torto svečiams. Lietuviai gal ir valgytų, tačiau britai – niekada. Juk galima apsinuodyti, tad man teko išmesti puikų tortą. Tai buvo pirmas toks atvejis mano gyvenime, todėl susinervinau.
Ačiū Dievui, buvau iškepusi ir keksiukų. Jie ir išgelbėjo gimtadienį. Bet Jurgis visada prisimena, kad tortas buvo išmestas.
– Ar sunku gyventi su britu?
– Nepasakyčiau, kad britai yra išskirtinė tauta. Tiesa, mano vyras griežtai auklėja vaikus. Aš galiu leisti vaikams neiti laiku miegoti, bet Tomas to nepakenčia.
– Anksčiau jums buvo prilipdyta seksualiosios Beatos etiketė. Mokslo draugai išdavė, kad egzaminų laikyti eidavote su aptempta palaidine.
– Man patinka moteriškumo kultas. Skirtingais gyvenimo laikotarpiais rūpi skirtingi dalykai.
Nesakau, kad surimtėjau, bet įgavau vidinio svorio. Bėgant laikui aš vis geriau jaučiuosi savo kailyje.
Tiesa, turiu sau priekaištų dėl išvaizdos. Nepasakyčiau, kad malonu matyti save ekrane. Pavyzdžiui, manau, kad turėčiau nesikūprinti. Visgi mano gyvenimo tikslas – ne pasiekti tobulumą, o skleisti gerą žinią, puikią nuotaiką, dalytis naudinga informacija.
– Save vadinate svajotoja. Kokių svajonių šiuo metu turite?
– Sąrašo neturiu. Savo svajones išdėstau tinklaraštyje, kurį pildau kone kasdien. Dienoraštis yra puiki terapija visiems.
– O apie trečią vaiką pasvajojate?
– Taip. Prieš kelerius metus su Tomu įsigijome šunį. Tuo metu svarstėme, ar mums reikia šuns, ar trečio vaiko, ar motociklo. Tąkart išsirinkome šunį.
Jaučiu, kad netrukus vėl ateis panašaus svarstymo laikas. Esu dar jauna ir norėčiau turėti daugiau vaikų.
– Sakėte, kad Tomas griežtesnis vaikams nei jūs. Ar dėl to pykstatės?
– Mes nesame pasidaliję vaikų auklėjimo, auginame juos kartu. Anglijoje įprasta, kad vaikai eitų miegoti pusę aštuonių vakaro. Londone turiu draugę, kuri tris savo vaikus suguldo septintą vakare. Tuomet su vyru laiką leidžia savo malonumui, pasikviečia svečių.
Anglijoje mūsų vaikai sumigdavo 20 valandą. Ir dabar, kai juos migdo Tomas, jie lovose būna tokiu metu. Kai migdau aš, sulaukiame ir pusės dešimtos.
– Ar ilgai su vyru gludinote kampus šeimoje?
– Neturėjome vienas kitam nuolaidžiauti ir gludinti charakterių. Aš esu lanksti, o jis labiau užsispyręs. Bet dėl to didelių bėdų neturiu.
Dabar, kai Tomas Lietuvoje užsiima savo veikla, mes dažniau šnekamės apie darbą. Nevengiu įsikišti ir pakomentuoti. Turime daugiau apie ką padiskutuoti.
– Ar pavargstate būti motina?
– Žinoma. Buvo laikai, kai galėjau būti pati sau viršininkė. Bet ir dabar kartais pakeliaujame tik su Tomu. Kartais kur nors ištrūkstu viena.
– Su vyru susipažinote būdama 22-ejų. Ar iki tol dažnai įsimylėdavote?
– Tuos atvejus pavadinčiau nebent susižavėjimu. Mokyklos laikais dalis merginų jau turėjo vaikinus, o aš įsižiūrėdavau kokią nors popžvaigždę. Kartais norėdavau, kad pasitaikytų koks rimtas vaikinas. O dabar džiaugiuosi, kad neturėjau jokio vaikino, kol įsimylėjau Tomą. Niekur nereikia skubėti, viską spėsite.
– Kas jūsų šeimai Lietuvoje patinka labiau nei Anglijoje?
– Dukrai čia labai patinka, o sūnus ilgisi Anglijoje gyvenančio savo geriausio draugo Billo. Laimė, mano vaikai yra tokie maži, kad pakeisti gyvenamąją vietą jiems nebuvo sunku.
Kalbėti apie Lietuvos pranašumus niekada nepavargsiu. Čia mano vaikai turi daug daugiau laisvės bėgioti lauke. Neburnoju ant angliško oro, tačiau ten metų laikai nėra tokie ryškūs kaip Lietuvoje.
– Kraustytis į Lietuvą sugalvojo jūsų vyras?
– Jis buvo kibirkštis, kuri leido užsiliepsnoti ugniai. Nors norėjau, kad mano vaikai gyventų Lietuvoje ir kalbėtų lietuviškai, niekuomet neprimečiau savo nuomonės vyrui. Sprendimas atsirado natūraliai.
Kartą šventėme mano anytos, gyvenančios Rytų Anglijoje, gimtadienį ir svarstėme, kad reikia persikelti iš Londono arčiau jos. Aš ėmiau svajoti apie didelį anglišką sodą, kuris suptų namą iš visų pusių.
Ėmiau įsivaizduoti, kaip rašysiu knygą apie persikraustymą, filmuosiu laidą Anglijos kaime. Tačiau važiuojant iš Tomo mamos į Londoną netikėtai iš jo išgirdau: „Aš esu pasirengęs kraustytis į Lietuvą.” Negalėjau tuo patikėti.
– Kokie ryškiausi vaikystės prisiminimai?
– Gimiau Radviliškyje, vėliau persikėlėme į Kėdainių rajoną. Iš vaikystės ryškiai atsimenu daržus. Užaugau ne bute, o darže. Tėvai su seneliais augino viską. Pamenu, kaip su seserimi jiems padėdavome ravėti, pikuoti pomidorus.
– Trykštantis optimizmas – įgimtas?
– Tokia esu todėl, kad šeimoje buvo puikūs santykiai. Visi turėjome savo pareigas.
Kartais susimąstau, kas atsitiks mano vaikams, kurie tokių pareigų neturi. Gal kraustytis į kaimą ir juos pristatyti prie darbo?
Neseniai pas mus svečiavosi mano sesuo Odeta. Užėjusi į mano dukters Isabellos kambarį, pasakė, kad ji turi susitvarkyti. Dukra vėliau man skundėsi, kad jai buvo liepta tvarkytis kaip kokiai vergei.
– Kai buvote šešerių, jums nupirko pianiną. Už tai, kad dirbdavote daržuose, tėvai išpildė jūsų svajonę?
– Taip. Apie pianiną svajojau nuo trejų. Vėliau baigiau muzikos mokyklą, nors nebuvau labai stropi mokinė. Neseniai mano pianinas „Riga” atkeliavo iš Kėdainių į Vilnių. Juo jau groja mano dukra. Tikiuosi, kad ir pati rasiu laiko prie jo prisėsti.
– Draugai tvirtina, kad darbas jums – šventė.
– Mano pašaukimas yra rašyti, bendrauti. Visuomet norėjau būti žurnalistė, dirbti televizijoje.
Be to, man visada patikdavo skaniai pavalgyti. Tik niekada negalvojau rinktis virėjo profesijos. Ji nebuvo prestižinė. Kai lankiau mokyklą, tėvai kalė į galvą, kad turiu baigti aukštąjį mokslą.
– Puikiai derinate žurnalistiką ir kulinariją. Iš kur ta meilė prijuostei?
– Man maisto ruošimas ir valgymas yra bendravimo būdas. Nuo mažens pamenu kopūstų raugimą, dešrų kimšimą, burokėlių marinavimą. Pamenu, būdama dvylikos kepiau įdarytą karką.
Praėjus metams po mūsų su Tomu vestuvių ėmiau galvoti, ką veikti. Supratau, kad negalėsiu visą laiką skraidyti iš Londono į Vilnių filmuotis laidose.
Tuomet ir nutariau, kad galiu šį tą nuveikti kulinarijos srityje.
Migdolinis pyragas su avietėmis pagal Beatą
Reikės:
150 g sviesto, 4 kiaušinių, 180 g cukraus, 100 ml grietinės, 100 g miltų, 150 g migdolų, 1,5 šaukštelio kepimo miltelių, žiupsnelio druskos, 200 g šaldytų aviečių ar kitokių uogų, 50 g migdolų drožlių, 25 g cukraus pudros.
- Minkštą sviestą suplakite su cukrumi, kol pasidarys balsvas minkštas kremas. Vieną po kito įplakite visus kiaušinius, įmaišykite grietinę.
- Maltus migdolus, miltus, kepimo miltelius ir druską sumaišykite atskirai. Po truputį berkite juos į sviesto ir kiaušinių masę.
- Kepimo skardą plonai ištepkite sviestu. Supilkite tešlą į kepimo formą. Po visą pyrago plotį išbarstykite šaldytas avietes – jos lėtai nusės į pyragą. Ant viršaus pabarstykite migdolų ir cukraus pudros.
- Kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug valandą.
