Prezidento rinkimuose A.Zuokas neperžengė pirmojo turo ribos, tad planus tapti šalies vadovu atideda ateičiai. Tačiau sostinės mero draugystė su J.Ironsu – ne reklaminė, o tikra.
Garsus aktorius prieš trejus metus jau agitavo balsuoti už A.Zuoką per Vilniaus mero rinkimus. Paklaustas, ar norėtų prisidėti prie prezidento rinkimų kampanijos, taip pat nedvejojo.
– Kaip susipažinote su J.Ironsu? – pasiteiravau A.Zuoko.
– Susidraugavome, kai 2005-aisiais jis Vilniuje filmavosi televizijos dramoje „Elizabeth I”. Jeremy dažnai pusryčiaudavo arba pietaudavo viename senamiesčio restoranėlyje. Vieną vakarą jis sėdėjo lauke ir eidamas pro šalį jį užkalbinau.
J.Ironsas buvo nustebęs, kad Lietuvoje jį daug kas atpažįsta, bet nelenda į akis, nerodo pirštais. Sakė, kad lietuviai – santūrūs žmonės, todėl žvaigždėms Vilniuje labai gerai. Pavyzdžiui, niekas taip ir neužfiksavo, kaip anksti ryte garsenybė sostinės Katedros aikštėje važinėjosi riedučiais.
Aktorius teigė, kad Vilnius – vienintelis miestas, kuriame užsukus į kavinę pirmiausia dubuo su vandeniu buvo paduodamas jo šunims, o tik paskui aptarnaujamas jis.
J.Ironsui patiko Vilnius. Jis teigė norintis čia dar kartą apsilankyti.
Po pažinties Lietuvoje nuolat palaikome ryšį. Ne kasdien, bet bendraujame elektroniniu paštu, pasveikiname vienas kitą gimtadienio ar Naujųjų metų proga.
Prieš kelerius metus su J.Ironsu ir kitu garsiu, bet dabar jau mirusiu aktoriumi Denniu Hopperiu motociklais keliavome iš Sankt Peterburgo į Maskvą.
– Ar sunku buvo įkalbėti J.Ironsą agituoti už jus Lietuvos prezidento rinkimuose?
– Įkalbinėti net nereikėjo. J.Ironsas jau agitavo už mane prieš trejus metus per Vilniaus mero rinkimus. Tuomet buvo filmuojama Niujorke.
Prieš kelias savaites skrisdamas į Londoną susitikti su tenykšte lietuvių bendruomene brūkštelėjau J.Ironsui, ar nesutiktų paagituoti už mane ir prezidento rinkimuose. Sulaukiau atsakymo, kad jokių problemų. Filmavome J.Ironso namų Londone sode.
– Ar už reklamą J.Ironsui reikėjo sumokėti?
– Visiškai nieko. J.Ironsas kolekcionuoja nuotraukas, todėl jam padovanojau Antano Sutkaus albumą. Aktorius labai juo apsidžiaugė. Ir anksčiau jam buvau nusiuntęs keletą Lietuvos fotografijos meistrų darbų, tačiau tai tikrai ne atlygis už reklamą.
Tiesą sakant, ne tik nereikėjo nieko mokėti, aktorius mane su operatoriumi nusivedė pietų į vieną Noting Hilo rajono Londone restoraną. Agituodamas už mane J.Ironsas parodė savo politines pažiūras. Klipe aktorius laikė Benjamino R.Barberio knygą „Jei merai valdytų pasaulį”.
J.Ironsas palaiko šios knygos mintis, kad valstybės politikai ir valdžia yra per daug nutolę nuo žmonių, realių problemų, per daug linkę konfliktuoti. Aktoriaus nuomone, miestų merai yra arčiau visuomenės.
– Sakote, kad prieš kelerius metus su J.Ironsu ir D.Hopperiu motociklais važiavote per Rusiją. Vairuojate motociklą?
– Ne. Ir tai – bėda. Ketinu kuo greičiau gauti motociklo vairuotojo pažymėjimą. Kelionėje iš Sankt Peterburgo į Maskvą mane vežė D.Hopperis. J.Ironsas irgi pats vairavo. Namuose Londone jis turi seną motociklą BMW ir jį labai mėgsta.
Vienas geriausių D.Hopperio filmų „Nerūpestingas keliautojas” (Easy Rider) pasakoja apie baikerius. Su J.Ironsu tarėmės organizuoti kelionę D.Hopperiui atminti. Važiuotume motociklais šio filmo maršrutu per Amerikos pietvakarius ir pietus.
Surengti kelionę gal pavyks jau šią vasarą, todėl iki to laiko turėčiau įgyti teisę vairuoti motociklą.
