Paauglė tapo jauniausia „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų laureate ir didžiausia vakaro žvaigžde.
Anastasija į apdovanojimų ceremoniją atvyko su brangiausiu žmogumi - mama Galina. Jos maloniai šnekučiavosi su visais jas užkalbinusiais, tačiau pačios prieiti prie žymių aktorių ar režisierių nedrįso, mat abi pernelyg kuklios.
Tačiau kuklintis priežasties neturi nė viena. Anastasijos talentas atsiskleidė kino ekrane, o Galinos - drabužių kūrime. „Sidabrinių gervių“ statulėlių įteikimo šventės proga A.Marčenkaitė pasipuošė ne garsių Lietuvos dizainerių kūriniu, o mamos kurta suknele. Žemę siekianti kūno spalvos suknelė, išsiuvinėta žvyneliais, pavertė Anastasiją tikra kino žvaigžde.
„Mama - geriausia dizainerė“, - plačiai šypsojosi Anastasija.
Kritikų ir žiūrovų išliaupsintame režisieriaus Audriaus Juzėno filme „Ekskursantė“ A.Marčenkaitė sukūrė pagrindinį Marijos vaidmenį.
Filmas sukurtas pagal tikrą 11-metės mergaitės iš Lietuvos istoriją (dėl finansinių sunkumų „Ekskursantės“ montavimo darbai užtruko ketverius metus, todėl pagrindinė aktorė spėjo užaugti). Pabėgusi iš tremtiniais perpildyto krovininio traukinio, vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6 tūkst. kilometrų ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo – į Lietuvą.
Keliaudama ji sutiko įvairių žmonių: vargšę rusų moterį, gyvenančią apleistame kaime taigoje, prasigėrusį vairuotoją, traukinio konduktorių, iš lagerių pabėgusių plėšikų gaują, žiaurų daktarą, dirbantį vaikų lageryje, įsimylėjusį lėktuvo pilotą, NKVD narį ir NKVD kareivius, medžiojančius lietuvių partizanus... Ir visi jie sutrumpino mergaitės kelionę į tėvynę, rizikuodami ne tik asmenine laisve, bet ir gyvybe. Kai kurie jos sutikti žmonės ją žlugdė, kai kurie abejingai nusisuko ir netrukdė jos kelionei. Tik keli jų sutiko pagelbėti įgyvendinti jos viltį grįžti namo, į Lietuvą.
