Būtent taip ji padarė per giminaičio gimtadienio šventę. Tiesa, prie didžėjaus pulto moteris stojo tik antrą kartą, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Tai padaryti mane pastūmėjo smalsumas ir noras išbandyti tai, kas atrodo labai sudėtinga. Didžėjaus darbas tikrai nėra lengvas – tie šimtai mygtukų ir degančių lempučių atrodė neįveikiami.
Juk aš nesu labai pasikausčiusi muzikos srityje, o pats miksavimas labai sudėtingas. Miksuodamas turi vienos dainos klausytis ir tuo pat metu paleisti kitą. Tačiau dar kartą įsitikinau, kad neįmanomų dalykų nėra. Viskam reikia tik didelio noro“, – pasakojo A.Zacharevičienė.
Žinių vedėja patikino, kad šįkart prie didžėjaus pulto jai sekėsi kur kas geriau negu pirmą sykį. Įsiklausiusi į didžėjaus patarimus Agnė sugrojo vieną dainą.
Daugiau pasimokyti ji nespėjo – į gimtadienio šventę susirinkę draugai ir artimieji norėjo šokti.
Tęsti didžėjaus amato mokslų A.Zacharevičienė neplanuoja. Moteris juokėsi, kad darbe didžėjaus įgūdžių jai neprireiks. Juolab kad naktiniai klubai ir juose grojama muzika nėra artimi jos širdžiai.
„Galiu klausytis tokios muzikos, bet nepasakyčiau, kad man ji labai patinka. Jeigu kokie nors žinomi didžėjai atvyksta į Lietuvą, tikrai nepuolu pirkti bilietų. Tokie susibūrimai manęs nedomina. Man geriau puikus gyvo garso koncertas. Apskritai esu šiek tiek senamadiška ir man labiau patinka rokas ir tokios grupės kaip „U2“, „Aerosmith“ ar „Guns N’ Roses“.
Dabar esu labai laiminga, kad „Aerosmith“ atvyksta į Lietuvą. Kai prasidėjo bilietų pardavimas į jų koncertą, aš stovėjau pirma eilėje. Maniau, jeigu praleisiu šį koncertą, niekada sau neatleisiu“, – juokėsi A.Zacharevičienė.
Vis dėlto niekaip negalima Agnės vadinti senamadiška. A.Zacharevičienės bičiuliai juokiasi, kad jos gyvenimo būdas visai nedera su televizorių ekranuose kuriamu rimtos moters įvaizdžiu.
Nedaug kas galėtų patikėti, kad laisvalaikiu Agnė mūvi suplėšytus džinsus, o jos megztiniai dekoruoti kaukolėmis. Taip apsirengusi ji sėda ant motorolerio ir išlekia į darbą ruoštis tiesioginei laidos transliacijai.
„Kodėl tai nedera? Juk nieko bloga nedarau, – taip A.Zacharevičienė nuolat teisinasi draugams ir kolegoms. – Išsijungus kameroms tampu žaisminga.
Galbūt manyje netgi per daug to vaikiškumo. Metų skaičius didėja, bet aš pati nelabai noriu suaugti.“
Jaunatviško žaismingumo Agnė nenori prarasti dėl savo devynmečio sūnaus Roberto. Matydama augantį aktyvų, linksmą ir komunikabilų vaiką A.Zacharevičienė jaučia pareigą pasitempti, būti protinga ir jaunatviška motina.
