Beata „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Viskas bus gerai“ vedėjas patikino, kad jos nereikėjo ilgai įtikinėti grįžti namo. Juk gimtinėje jos pačios ir jos šeimos – vyro, sūnaus Jurgio (6 m.) ir dukters Izabelės (7 m.) – visi laukė ištiestomis rankomis. Be to, sutuoktiniai juokauja, kad iki atsikraustymo į Lietuvą jie net negyveno kartu, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Vaikai ilgisi draugų
Vis dėlto Beata iki šiol sulaukia dėmesio ir nuostabos, kodėl ryžosi palikti lietuvių taip pamiltą kraštą. Atrodė, kad Lietuvoje Nicholsonų šeimos laukė tik mylimi žmonės – lietuviškai nemokantis Tomas neturėjo jokio darbo pasiūlymo, o mažamečių vaikų laukė kultūrinis šokas.
„Vaikams Lietuva visada buvo svajonių šalis, nes čia visuomet laukė linksmybės, šventė, atostogos, – pasidžiaugė Beata ir pridūrė, kad atsikraustymo į Lietuvą pradžia visai nepriminė šventės. – Apie vaikų adaptaciją pasakysiu labai atvirai: Izabelei, kaip merginai, ji buvo tikrai lengva. Aišku, Izabelė prisimena savo draugus Londone, bet jai nebuvo didesnių problemų dėl gyvenimo Lietuvoje.
O Jurgis iki šiol ilgisi Londono. Ten jis turėjo du labai gerus draugus. Su vienu jų draugavo nuo kūdikystės, todėl jį dažnai prisimena ir jam jo labai trūksta.“
B.Nicholson pripažino, kad jos sūnui Lietuvoje sunku dar ir dėl to, jog jis prastai kalba lietuviškai. Jurgis lygiuojasi į tėtį, tad save laiko britu ir stengiasi kalbėti angliškai. O Izabelė elgiasi priešingai. Beata dažnai juokauja, kad pusė jos šeimos yra lietuviai, o kita pusė – anglai.
Tiki likimu
Dabar, kai atsigręžia atgal, Beata mato, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Studijų metais jai atrodė, kad niekada negyvens užsienyje – Lietuvoje jai buvo taip gera. Tačiau kartą B.Nicholson nuvyko į Londoną aplankyti draugės ir visai atsitiktinai sutiko dabartinį savo vyrą Tomą.
„Nenoriu atrodyti visiška fatalistė, bet tikiu, kad gyvenime nutinka tai, kas turi nutikti. Į Londoną skridau dešimčiai dienų, bet susipažinau su Tomu. Žinote, kaip būna: trenkė žaibas iš dangaus, ir įsižiebė meilė, – šypsojosi B.Nicholson. – Manau, kad šeimoje svarbūs tie dalykai, kurie ne visuomet nuo tavęs priklauso. Kartais taip yra, kad žmonės susitinka ir jiems gera kartu, nėra didelių konfliktų, dramų. Jiems nereikia gludinti charakterių. Jie tinka vienas kitam kaip raktas ir spyna.“
Būtent taip jautėsi Beata ir Tomas pažinties pradžioje ir šiandien, po dešimties santuokinio gyvenimo metų.
Populiarių kulinarinių knygų autorė prisipažino, kad niekada nepuoselėjo vilties parsivežti šeimą į savo gimtinę. Tad kai pirmą kartą T.Nicholsonas pasiūlė kraustytis į Vilnių, Beatą baugino mintis, kad jiems gali nepavykti čia prisitaikyti. Moteris jautėsi atsakinga už visą šeimą. Tačiau jai taip norėjosi didelės žalios pievos prie namų!
„Buvome įsijautę į romantišką idėją, kad gyvensime Londono priemiestyje arba kaime. Tomas važinės mašina į darbą, o aš ir toliau skraidysiu į Lietuvą“, – patikino moteris.
Tačiau gyvenimas susiklostė kitaip, ir šiandien Beata neslepia džiaugsmo. Ji ne tik grįžo į gimtinę, bet ir toliau užsiima mėgstama veikla. T.Nicholsonas taip pat rado jam patinkantį darbą – kartu su talentingų kulinarų komanda kepa picas. Jų įkurta mobilioji picerija „Jurgis ir drakonas“ taip išpopuliarėjo, kad eilėje žmonės nesibodi laukti net 40 minučių.
Jurgis ir Izabelė kartais net papriekaištauja mamai, kad tėtis gamina skaniau. Beata nesiginčija – Tomas ne tik kepa puikias picas, bet ir gamina nuostabius troškinius, makaronų patiekalus.
„Mano vyras kartais pasako: „Žinai, aš tave išmokiau visko, ką tu moki.“ O aš jam tik pritariu, – kvatojosi „Lietuvos ryto“ televizijos studijoje B.Nicholson. – Pritariu, nes man atrodo, kad savo artimiausiems šeimos nariams turėtume būti kuo geresni.
Juk nors ir skiriame jiems savo meilę, kartais nesusilaikome, tad jiems tenka ir nemalonių žodžių. Prisipažįstu, kartais nesusilaikau ir užbliaunu ant vyro ir vaikų. Po to aš nesigerinu, geriau iš karto atsiprašau. Nenoriu desertais gerintis, nes taip galiu visus nupenėti.“
Mokys gaminti vaikams
Būdama maža Beata prašė tėvų jai nupirkti spausdinimo mašinėlę, nes troško rašyti vaikiškas knygutes. Vėliau ši svajonė buvo nustumta į šalį, bet dabar B.Nicholson savo parašytas knygas skaičiuoja lenkdama rankų pirštus.
Šiuo metu spaustuvėje guli jau penktoji B.Nicholson kulinarinė knyga „Mamų knyga“. Naujausias Beatos kūrinys turėtų įkvėpti gaminti tiek tėvus, tiek pačius vaikus.
„Vaikų nereikia raginti valgyti ledų ar saldainių. Su jais reikia derėtis, kai kalba pasisuka apie sveiką maistą: suvalgyk žirnelius, suvalgyk brokolį, jeigu nesuvalgysi, negausi saldainių ir panašiai. Tai nėra pati geriausia taktika.
Kitas dalykas, kuris padeda įtikinti vaikus valgyti įvairesnį maistą, yra vaikų įtraukimas į gamybos procesą. Tada jie susipažįsta su produktais ir jiems yra įdomiau“, – įsitikinusi B.Nicholson.
Ji patikino, kad vaikiškos receptų knygos idėja kilo jos ištikimų skaitytojų dėka. Jaunos mamos nuolat teiraujasi Beatos, kaip gaminti vaikams, kad maistas būtų sveikas ir skanus.
Iš tiesų vaikų maitinimas – pati sudėtingiausia tema, nes suaugęs žmogus, rinkdamasis maistą, turi visai kitus prioritetus. Jis nori maitintis sveikai, išbandyti naujus patiekalus, atrasti dar nepažintus skonius. O vaikai yra patys konservatyviausi valgytojai ir jiems labai sunku įtikti.
B.Nicholson įsitikinusi, kad, norint sužavėti vaikus, reikia tik šiek tiek įkvėpimo. Jo pati knygų autorė semiasi iš kasdienių dalykų: paguli ant grindų, išeina pasivaikščioti, pažiūri pro langą, apkabina vaikus, pasibučiuoja su vyru, pasako gerą žodį.
„Visur yra geros energijos, tik reikia sugebėti ją rasti. Neslėpsiu, būna visko, bet aš stengiuosi nesusikoncentruoti į blogus dalykus. Jeigu sutelki visą dėmesį į ką nors bloga, tas dalykas apima tave visą lyg kokia derva, sustingdo kojas ir tampa sunku eiti“, – patikino Beata.
