„Ar švęsim? Ne, be Rūtos nešvęsim, lauksim, kada grįš balandį Velykoms“, – sakė Margiris, ir pats žinomas šalyje kaip puikus savanorius renginiams buriantis iniciatorius, kurio veikla išaugo į verslą.
Meilučių šeimoje gimtadieniams niekada nebuvo teikiama didelės reikšmės. Ypač dabar, kai Margiris dirba Vilniuje, Rūta sportuoja visame pasaulyje, švente tampa bet koks šeimos narių susiėjimas namuose Kaune.
„Vilniuje leki leki, o namuose atsipalaiduoji, viskas šilta, minkšta, gražu, močiutė kalba, valgį ruošia, mūsų vilkšunė Vėtra sukiojasi“, – Margirio balse girdėti nostalgiškos gaidos.
Kokia dovana nudžiugintų plaukimo princesę?
Ji mielai augintų šuniuką, bet puikiai supranta, kad griežtas treniruočių grafikas ir nuolatinės išvykos tam tikrai kenktų.
Rūtos trofėjų skrynioje – krūva aukso medalių. Tačiau ar turi plaukimo princesė auksinių papuošalų?
„Štai šią mažytę aukso širdelę man dovanojo močiutė per gimtadienį“, – kartą ji parodė dailų pakabutį.
Savo kuklumu Rūta nuo pat pradžių pavergė pasaulį. Ji jau žino, kas yra svarbiausia gyvenime.
„Daugelis išgyvena, ką pamanys aplinkiniai. Palinkėčiau nesistengti visiems įtikti, o būti savimi ir mylėti save. Tai svarbiausia“, – yra minėjusi R.Meilutytė.
Vis dėlto jai labai praverčia vyresniųjų brolių parama.
„Rūta dabar tokio amžiaus, kai jai reikia patarimų – ir dėl sportinės karjeros, nes ji pradėjo mąstyti apie ateitį, ieškoti savęs, ir dėl draugysčių su vaikinais. Mes su broliu Mindaugu juk galime patarti“, – sakė M.Meilutis.
