Krasnodaro krašto pietuose įsikūrusiame Sočyje Janina lankėsi pirmą kartą, todėl neturėjo galimybės palyginti, kaip bėgant metams pasikeitė miestas. Įspūdį darė ir gerai išplėtota infrastruktūra, ir didingi pastatai, ir peizažai su snieguotomis kalnų viršūnėmis.
„Sočis mus pasitiko pavasariška saule ir šiltais orais. Miestas papuoštas olimpiniais žiedais – ore tiesiog tvyro ypatinga olimpinė dvasia“, – pirmąjį įspūdį prisiminė Janina.
Pasak jos, kalbos apie neva prastą aptarnavimą, komiškai įrengtus viešbučius ar garsiai apkalbėtus dvigubus tualetus per daug sureikšmintos ir nepelnytai išjuokiamos. „Negaliu tvirtinti, kad viso to nebuvo, tačiau nieko panašaus neteko matyti. Kita vertus, juk ne tai svarbiausia. Kai organizuojamas didžiulis renginys, sunku viską padaryti tiesiog tobulai. Yra ir žmogiškasis veiksnys. Beje, kiek teko kalbėti su sportininkais, visi apie gyvenimo sąlygas atsiliepė tik teigiamai“, – pasakojo J.Butkevičienė.
Ji prisiminė ir Pekino olimpiadą, kurios užkulisiuose irgi buvo girdėti panašių kalbų: esą kažko trūksta, kažkas kažką ne iki galo padarė. J.Butkevičienė tvirtino, kad visa tai smulkmenos, kurios tikrai neužgožia šventinės žaidynių dvasios.
Per keturias Rusijoje praleistas dienas premjeras su žmona stengėsi iš arčiau susipažinti su Sočio apylinkėmis, pamatyti kuo daugiau olimpinių rungčių, tačiau jiems reikėjo dalyvauti oficialiuose susitikimuose, kurie buvo neatsiejama šios kelionės dalis.
A.Butkevičius turėjo dalyvauti trijuose iš anksto suplanuotuose susitikimuose: su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu ir šalies premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Premjero žmonos darbotvarkė buvo laisvesnė – ji oficialių susitikimų neturėjo, dalyvavo tik dviejose oficialiose vakarienėse.
Drauge su vyru ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte ji lankėsi oficialioje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Thomo Bacho vardu surengtoje vakarienėje, kurioje dalyvavo 400 kviestinių svečių. Tarp jų – visi stebėti olimpinių žaidynių atidarymo su antrosiomis pusėmis atvykę prezidentai ir premjerai. Čia buvo galima sutikti Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Ban Ki-mooną, smuiko virtuozę Vanessą Mae, pirmąją kosmonautę Valentiną Tereškovą ir daugelį įvairių sporto šakų olimpinių čempionų.
Likusias dvi dienas Lietuvos valstybės vadovai skyrė sportui: vyko į Olimpinį parką stebėti XXII žaidynių atidarymo ceremonijos. „Nesu didelė sporto aistruolė, bet man labai patiko stebėti varžybas gyvai ir kartu su daugybe žmonių jausti olimpinį entuziazmą – labai užsikrėčiau tomis geromis emocijomis“, – kalbėjo J.Butkevičienė.
Ją ypač sužavėjo Roza Chutore vykusios snieglenčių sporto varžybos. Moteris negalėjo atsistebėti, kaip sportininkams pavyksta ore padaryti tokius sudėtingus akrobatinius triukus. „Man tiesiog kūnu bėgiojo šiurpuliukai žiūrint, kaip jie šokinėja nuo tramplino“, – jaudinamas akimirkas prisimena pašnekovė.
Butkevičiai azartiškai laikė suspaudę kumščius ir už biatlonininko Tomo Kaukėno sėkmę sprinto rungtyje, žiūrėjo šuolių su slidėmis varžybas, taip pat stebėjo moterų greitąjį čiuožimą 3000 metrų rungtyje.
Tačiau didžiausią įspūdį Janinai paliko viena moteriškiausių rungčių – dailusis čiuožimas. Sporto rūmuose ji susipažino ir su Sočyje teisėjaujančia tarptautinės kategorijos teisėja 58-erių Laima Krauziene. „Mums labai pasisekė, nes turėjome galimybę veiksmą stebėti sėdėdami šalia jos. Komentuodama programas ji mums papasakojo įdomių dalykų, daug sužinojau apie sportininkų atliekamus sukinius, šuoliukus. Stebėjausi, bet, pasirodo, tai, kas gražu žiūrovui, ne visuomet yra gerai įvertinama profesionalų“, – pasakojo Janina.
Jai labiausiai įsiminė 15-metės Rusijos čiuožėjos Julijos Lipnickajos numeris. Uralo perlu neretai vadinama paauglė – tikra sukinių virtuozė, jos pasirodymus gyrė ir L.Krauzienė. Janina apgailestavo, kad nespėjo išvysti Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno sekmadienį rodyto šokio. Juos Butkevičiai aplankė olimpiniame kaimelyje, palinkėjo sėkmės.
Daug pastangų dedanti pora dar iki savo pasirodymo buvo išvykusi į Maskvą, nes Sočyje organizatoriai treniruotėms ant ledo kiekvienai porai turėjo numatę limituotą laiką, kurio Lietuvai atstovaujančiai porai buvo per mažai.
Su malonumu žiemos sporto varžybas stebėjusi Janina vis dėlto tikina pati nei ant pačiūžų, nei ant slidžių lipti didelio noro neturinti. „Vyras buvo užsidegęs slidinėti, bet prikalbinti manęs jam taip ir nepavyko. Tai tiesiog ne man, nesinori, ir tiek. Aš – krepšinio gerbėja. Jį visuomet žiūriu, sergu už Lietuvos sportininkus“, – juokėsi ji.
Dar visai neseniai iš užsienio žiniasklaidos Lietuvos sportininkai sulaukė kritikos strėlių dėl olimpinės aprangos. Neva ji per ryški, neskoninga ir primena oro uostų eismo reguliuotojų drabužius. Paklausta, ką apie tai mano, Janina nedvejodama atrėžė, kad bendrame kontekste lietuviai atrodo nepriekaištingai.
„Man apranga labai graži, ją gyrė ir patys sportininkai, sakė, kad ji patogi, audiniai kokybiški. Nesuprantu, kuo ji kažkam užkliuvo? Juk ryškios spalvos ant sniego atrodo žaismingai, o ryškių spalvų drabužiais vilkėjo ir kitų šalių sportininkai“, – sakė J.Butkevičienė.
Premjeras su žmona aplankė visus tris olimpinius kaimelius: didįjį ir tolimąjį kalnų bei pagrindinį pakrantės. Kiekviename jų susitiko su Lietuvos sportininkais, pažiūrėjo, kaip jie įsikūrė. „Sąlygos išties labai geros. Pavyzdžiui, devyni sportininkai yra apgyvendinti penkių kambarių namelyje, jame yra ir patogi poilsio zona. Jie turi geras valgyklas, kuriose galima rasti skirtingų šalių virtuvių maisto“, – pasakojo Janina.
Apskritai apie Sočio žaidynes Janina susidarė labai gerą įspūdį. Ją tiesiog užbūrė bendra olimpinė aura ir žmonių vienybė. Dar didesnė ji sporto arenose.
„Būdamas drauge su tūkstančiais žiūrovų gali pajusti pačią žaidynių dvasią. Visi patriotiškai nusiteikę, pasipuošę spalvota šalių atributika, vėliavėlėmis. Šaukia, palaiko savo komandas – tai labai svarbu“, – kalbėjo ji.
