Vienos nekilnojamojo turto agentūros vaizdo klipe, kuriame kviečiama prisidėti prie brokerių komandos, kalba dviejų sūnų motina Greta Vitkevičienė (39 m.).
Daugeliui jos klientų moteris atrodo kažkur matyta. Ir tai tiesa. Prieš maždaug 16 metų ją visi pažinojo kaip Gretą Jansonaitę, vieną iš kultinės muzikinės laidos „Tangomanija” (TV3) vedėjų.
Tuomečiai jos eterio bendražygiai Marijus Mikutavičius, Martynas Starkus ir Saulius Urbonavičius-Samas iki šiol dirba televizijoje.
O štai Greta teigia visam laikui atsisveikinusi su šiuo savo gyvenimo etapu. Tai moteris užtvirtino pasirinkdama vyro pavardę, kai prieš trejus su puse metų ištekėjo už teisininko Andriaus Vitkevičiaus (buvusios TV laidų vedėjos Gabijos Vitkevičiūtės brolio).
Patirdavo didelį stresą
Antrus metus nekilnojamojo turto brokere dirbanti G.Vitkevičienė teigia pagaliau gyvenanti taip, kaip visada norėjo, – ramiai, gražiai ir laimingai.
„Jeigu pasiilgčiau televizijos, tikriausiai ten ir būčiau, niekas manęs neišvarė, pati uždariau duris. Daug metų po to sulaukdavau pasiūlymų vesti laidas, dirbti įvairiuose TV projektuose, bet nebenoriu. Antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi.
Televizija nebuvo visiškai mano sritis, dirbti eteryje man kainuodavo daug nervų, patirdavau didžiulį stresą.
Taip, man sekėsi. Nemanau, kad buvau prasta vedėja, bet pasvėrusi ant svarstyklių viešumą, kuris privalomas šiame darbe, ir patiriamą stresą supratau, kad taip nenoriu gyventi”, – prisipažino Greta.
Išbandė daug darbų
„Tangomanijos” vedėja Greta dirbo maždaug metus. Todėl moteris stebisi, kad daugelis ją vis dar prisimena kaip žmogų iš televizijos. Ar tai padeda bendraujant su klientais dabartiniame darbe?
„Nei padeda, nei trukdo. Jei bendrauji su visiškai nepažįstamu žmogumi, tai gal ir padeda greičiau ištirpdyti ledus. Bet juk į mane kreipiasi ne dėl to, kad kadaise dirbau „Tangomanijoje”, – įsitikinusi ji.
Išėjusi iš televizijos G.Vitkevičienė išbandė daug su žiniasklaida ir ryšiais su visuomene susijusių darbų, bet nė viename jų neatrado savęs.
„Tada sustojau ir ėmiau galvoti, kur einu ir ko noriu. Nedirbau dvejus metus, kol atradau save nekilnojamojo turto srityje. Galima sakyti, kad tuo domėjausi nuo tada, kai pardaviau savo pirmąjį garažą, dar prieš „Tangomanijos” laikus. Be to, man visada patiko dirbti su žmonėmis tiesiogiai.
Mes visi einame ten, kur ir turime nueiti, tik tas kelias kartais būna tiesus, o kartais vingiuotas. Imlus, gabus, turintis tam tikrų savybių žmogus bet kurioje srityje atras save. Svarbu, kiek jam tai įdomu.
Savo darbe jaučiu prasmę – aš ne tik parduodu nekilnojamąjį turtą, bet ir padedu žmogui išspręsti jo problemas”, – sakė savo dabartine veikla besimėgaujanti Greta.
Pasikeitė ir draugai
Atsisveikinusi su televizija, pakeitusi profesiją ir pavardę ji jaučiasi taip, lyg gyventų visai kitą gyvenimą, kuriame natūraliai neliko vietos ir seniems pažįstamiems.
„Kai pažvelgiu į tą etapą, kartais man atrodo, kad ten buvau ne aš. Regis, gyvenu jau gal trečią savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą.
Draugai yra žmonės, kuriuos sutinki savame kelyje. Kai niekas neberiša, keliai išsiskiria. Niekada nebuvau tokia laiminga, kaip ištekėjusi už Andriaus”, – džiaugėsi G.Vitkevičienė.
Anksčiau Greta buvo ištekėjusi už verslininko Giedriaus Klimkevičiaus. Pora susilaukė dviejų sūnų.
Patarinėja V.Landsbergiui
Jauna šviesiaplaukė, savo pašnekovams kartais pateikianti kiek naivokus klausimus. Tokią žurnalistę Liepą Kiauleikytę prisimena LRT televizijos laidos „Asistentas vienai dienai” žiūrovai.
„Toks buvo laidos formatas, kartu ir mano vaidmuo. Tas lengvumas padėdavo prakalbinti žmones geriau nei rimtas veidas ir sudėtingi klausimai.
Kadangi reikėdavo apsimesti blondine labiau negu esu, paskui kurį laiką dar vilkosi ta etiketė. Tai buvo laidos dalis”, – šiandien šypsosi Liepa (33 m.), prisistatanti jau Rimkevičienės pavarde.
Moteris turi rimtas pareigas – daugiau kaip trejus metus dirba europarlamentaro Vytauto Landsbergio patarėja ryšiams su visuomene.
Ne, jai neteko būti Atkuriamojo Seimo pirmininko asistente minėtame TV projekte. V.Landsbergį L.Rimkevičienė kalbino LRT laidoje „Rytas su...”. O Kovo 11-osios dvidešimtmečio proga, jau augindama du sūnus, žurnalistė iš turimos medžiagos sukūrė apie V.Landsbergį dokumentinį filmą.
„Tai buvo patriotinė idėja, visiškai nekomercinė, grynai pilietinė. Iš dalies – tarsi sugrįžimas į televiziją, bet dirbti teko už kadro”, – prisimena Liepa.
Ji būdama vos 22 metų pradėjo rengti reportažus BTV laidai „Arbata su citrina”. Paskui Liepa buvo laidos „Ievos pievos” (LRT televizija) redaktorė, o vėliau – ir vedėja.
Sumanymą teko atidėti
Laidoje „Asistentas vienai dienai” žiūrovai turėdavo galimybę ne tik susipažinti su iškiliomis asmenybėmis, žymiais menininkais ar sportininkais, bet ir pažiūrėti į skirtingų specialybių atstovų kasdienybę iš arti.
Vesdama laidą „Rytas su...” L.Rimkevičienė džiaugėsi galėjusi pakalbinti beveik visus savo svajonių pašnekovus, nes prodiuseriai buvo suteikę visišką laisvę juos renkantis.
Net ir pasinėrus į motinystės džiaugsmus bei rūpesčius L.Rimkevičienei galvoje nuolat sukosi naujų televizijos projektų idėjos.
Dokumentinių apybraižų ciklą apie ekologiją „Grynas gyvenimas” ji sumanė augindama pirmagimį Rojų. Tačiau netrukus gimė antras kūdikis, tad sumanymą įgyvendino tik paauginusi abu vaikus.
Grįžti į ekraną nesirengia
„Teko vesti „Eurovizijos” atranką. Būti koncerto ar renginio vedėja – visai kitas darbas, tam reikia labiau aktorinių įgūdžių. Esu tikra, kad galiu daugiau padaryti dirbdama už kadro, be to, man tai įdomiau.
Dabartinis mano darbas irgi susijęs su žiniasklaida, kasdien bendrauju su žurnalistais, todėl ilgesio nejaučiu. O troškimo būti gražiai nugrimuotai ir sėdėti kadre neturiu.
Esu žurnalistė, visada turiu idėjų ir noro kurti, todėl net neabejoju, kad ir savo profesinėje srityje dar daug ką nuveiksiu, – sakė L.Rimkevičienė, kuriai, atrodo, kur kas lengviau gyventi nebūnant dėmesio centre. – Mano autoritetas – Gražina Sviderskytė (istorinių dokumentinių filmų „Slaptieji XX amžiaus archyvai”, „Uragano” kapitonas” ir kitų autorė. – Red.).
Ji kaip žurnalistė, o dabar jau ir kaip istorikė nepaviršutiniškai domisi nagrinėjamomis temomis. Jai visai nesvarbu, ar ji matoma ekrane, ar ne.”
Jaučiasi atėjęs į protą
„Daugelis netiki, kad nebenoriu televizijos, mano: gal tavęs nebenori, tu nelaimingas, tave išmetė.
Aš pagaliau atėjau į protą, todėl sakau „ne”, nes tik tokiame amžiuje ateinama į protą”, – sakė 35 metų darbo televizijoje patirties turintis žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas (64 m.).
Dabar jis pasinėręs į dėstytojo darbą Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje bei Gedimino technikos universitete.
Per savo karjerą septyniolikos pavadinimų autorines laidas kūrusį ir vedusį žurnalistą kartą per savaitę dar galima išvysti LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva”. Tačiau apie nuosavą projektą jis nesvajoja.
„Kažkas bandė kritikuoti olimpinį čempioną Virgilijų Alekną, kad nebėra rekordininkas. Aš į tai reagavau gana jautriai – taip, gal atėjo laikas, kai žmogus nebegali, bet tai nereiškia, kad jis nebedaro mankštos.
LRT man suteikia galimybę vieną kartą per savaitę vaikščioti į treniruotes. Esu dėkingas už tai žmogui, su kuriuo daug metų kartu dirbau ir kuris, nors ir jaunesnis už mane, dabar yra mano viršininkas (vienas laidos vedėjų Juras Jankevičius. – Red.). Jis pakvietė mane į šią laidą. Ne visiems aš ten patinku, bet manau, kad nelabai ją gadinu”, – kaip visada šmaikščiai kalbėjo H.Vaitiekūnas.
Ir moko, ir mokosi
Žinomas žurnalistas maždaug 12 metų įvairiomis progomis yra kviečiamas skaityti paskaitų.
Rimčiau dėstyti H.Vaitiekūnas pradėjo prieš ketverius metus. Pasirenkamųjų žurnalistikos ir ryšių su visuomene dalykų jis moko įvairių profesijų studentus.
Tiesa, kad nesijaustų žinantis mažiau už savo studentus, jam pačiam teko atsiversti ne vieną knygą apie reklamos vadybą ar verslo etiką.
„Pats tampi amžinu studentu ir tai neleidžia pasenti. Turiu draugų pensininkų, kurie guli ant krosnies, truputį paragauja degtinėlės ir vėl miega. Su jais susitikęs neturiu apie ką kalbėtis, jie nieko nebežino”, – apgailestavo žurnalistas.
Diplomo vos nepardavė
Jis sako esąs supratingas dėstytojas, nes pats aukštojo mokslo diplomą gavo tik būdamas 50-ies, po bemaž 17 metų studijų, iš kurių trys kursai – teisės, du kursai – bibliotekininkystės, trys su puse – lietuvių kalbos ir lituanistikos, visa kita – žurnalistikos.
„Galiausiai gavau žurnalisto diplomą. Nuėjau lengviausiu keliu, juk tuomet kai kurie mano dėstytojai buvo buvę mano studentai. Buvau vienintelis žurnalistikos dėstytojas, kuris skaitė paskaitas neturėdamas šios specialybės diplomo.
Tuo metu universitetas teikdavo labai didelių matmenų diplomus. Vairavau „Mini Cooper” markės automobilį. Įdėjau diplomą į bagažinę, kad nesusiglamžytų.
Kai po aštuonerių metų nutariau mašiną parduoti, vos nepardaviau su visu diplomu, nes per tą laiką jo niekur neprireikė. Diplomo reikia tik vienu atveju – kai nori dėstyti”, – šypsojosi H.Vaitiekūnas.
Pas gydytoją – be eilės
Per paskaitas, kaip ir TV reportažuose, žurnalistas lieka ištikimas savo stiliui – žvelgti į dalykus kitaip, nei visi įpratę.
Pavyzdžiui, studentams duoda užduotį atsakyti raštu į klausimus, kodėl kanalizacijos dangčiai ir tankų liukai yra apvalūs, kiek telpa vieno lito monetų į metro aukščio stulpelį, ką darytumėte laimėję milijoną ir pan.
„Jie rašo kruopščiai, bando skaičiuoti, bet man tai nesvarbu, aš žiūriu, kaip jie protauja. Tai ugdo ir juos, ir mane”, – įsitikinęs dėstytojas.
Tikru Klaipėdos patriotu save laikantis H.Vaitiekūnas dvi pastarąsias vasaras savo gimtajame mieste rengė laidą „Lietuva – jūrinė valstybė”. Jei kada ir sumanytų kurti autorinę laidą, ji taip pat būtų iš pajūrio.
„Nereikia, kad būčiau tos laidos vedėjas. Klaipėdoje malonu būti ir paprastu darbuotoju. Pajūrio oras mane gerai veikia”, – sakė H.Vaitiekūnas ir prisipažino, kad mielai išsikraustytų į gimtąjį miestą, jei sulauktų pasiūlymo dėstyti Klaipėdos universitete.
Į dėstytojo darbą pasinėręs H.Vaitiekūnas save vis dėlto laiko žurnalistu, tačiau dėmesio, kurio sulaukdavo būdamas laidų vedėjas, nepasiilgsta.
„Naudojuosi tik viena žinomo žmogaus privilegija – kartais be eilės patenku į medicinos įstaigą, – šmaikštavo H.Vaitiekūnas. – O 35 metai, praleisti televizijoje, reiškia, kad ten nebuvau pakeleivis, nes būčiau buvęs išspirtas kur kas anksčiau.”
