Likimas – šį žodį žmonės dažnai linkę vartoti nusakydami stebinančius gyvenimo posūkius. Šis žodis ypač tinka nusakyti Gladijų susiėjimui.
G.Gladijus, gimęs ir augęs Ukrainoje, jau kelis dešimtmečius gyvena Kanadoje. Aktore tapusi jo duktė dirbo Kijeve ir Maskvoje. Pastaraisiais metais Jevgenija vaidina Rusų dramos teatre ir nori įleisti šaknis Vilniuje.
Tad režisieriaus Jono Vaitkaus pasiūlymas Eugenijaus Onegino ir Tatjanos vaidmenis atlikti dviem kraujo ryšiais susijusiems aktoriams tarsi nulemtas likimo.
„Vaidinti kartu su tėvu įdomu, bet ir nėra paprasta. Man tai didžiulis iššūkis. Mano tėvas – galingas aktorius, kupinas neįtikėtino žavesio. Tad darbas kartu man buvo tarsi egzaminas – ar prilygsiu jam“, – dalijosi įspūdžiais Jevgenija.
Prieš kelis dešimtmečius Lietuva Grigorijui buvo pirma užsienio šalis. Kijeve tuo metu susiklostė tokia politinė situacija, kad jis buvo priverstas išvykti iš miesto – tam tikroms institucijoms neįtiko G.Gladijaus statytas spektaklis.
Tai sudomino J.Vaitkų, kuris pasiūlė ukrainiečiui dirbti Lietuvoje. Kiek vėliau padėjo įstoti ir į režisūrą Maskvoje.
Grigorijus daug gastroliavo su maskviške trupe ir neatsispyrė pagundai priimti pasiūlymą statyti spektaklį Monrealyje, Kanadoje.
„Norėjau būti laisvas...“ – sakė vyras, ir dabar atidžiai sekantis kunkuliuojančius politinius įvykius gimtajame Kijeve.
Asmeninės bėdos ir netektys, ilgi išsiskyrimai lėmė, kad Grigorijus su Jevgenijos mama išsiskyrė. Tačiau šeima ryšio nenutraukė.
O dabar viskas susiklostė taip, kad tėvas ir dukra kartu gali praleisti dar daugiau laiko.
„Vaidmuo spektaklyje man labai svarbus – juk didis dalykas pulti prieš savo dukrą ant kelių, bučiuoti jai kojas ir atsiprašyti. Būti kartu scenoje – išsipildžiusi sena mano svajonė“, – pasakojo G.Gladijus.
