Naujame LNK seriale „Baisiausia mano gyvenimo savaitė” A.Baukutė vaidina senmergę sekretorę. Gyvenime keturis vaikus auginanti aktorė įsitikinusi, kad pasaulyje privalo būti tam tikras procentas nevedusių vyrų ir netekėjusių moterų.
„Tik tokia visuomenė yra sveika. Jei nebūtų senbernių ar senmergių, reikštų, kad žmonės pernelyg spaudžiami sukurti šeimą ir įtilpti į kažkieno sukurtus standartus”, – aiškina A.Baukutė.
Buvusi Seimo narė dabar sukasi naujuose televizijos, kino ir teatro projektuose, kasdien iš namų netoli Trakų vežioja į mokyklas bei darželius savo keturias atžalas: 18-metį Vakarį, 16 metų Gintarę Mariją, 5-erių Rapolą ir trimetį Anuprą. A.Baukutė net spėja prikepti gausiai šeimynai pyragų.
2008 m. Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota aktorė darbą Seime prisimena kaip kovą su vėjo malūnais.
Sukėlusi skandalą, kai posėdžių salėje krūtimi pažindė savo tuomet vos trijų mėnesių sūnų Rapolą, A.Baukutė juokiasi, kad patirtis, įgyta parlamente, dabar padeda vaidinant – filmo „Valentinas vienas” tęsinyje „Valentinas už 2rų” ji įkūnija brandžią moterį, kuri dirba... Seime.
– Kuo jus sudomino LNK serialas „Baisiausia mano gyvenimo savaitė”? – pasiteiravau A.Baukutės.
– Lietuvoje trūksta gero humoro, o šiame seriale jis paremtas situacijomis. Sutikau jame vaidinti pamačiusi puikų britų originalą.
Nors tai Lietuvai pritaikytas užsienio projektas, to nejaučiama. Personažai ir situacijos – labai žmogiškos ir gyvenimiškos.
Vaidinu senmergę Danutę. Ji yra pagrindinio veikėjo Miko (aktorius Leonardas Pobedonoscevas) sekretorė.
Danutė – padorus ir geras žmogus. Aš įsivaizduoju, kad ji gyvena sodo namelyje su mama. Pasineria į uogienių virimą ir mamos priežiūrą.
Savo vaidmenį kuriu su didele meile, kad žiūrovai atpažintų savo kaimynę ar pusseserę.
Labai gera dirbti su L.Pobedonoscevu. Partnerystė aktoriaus profesijoje – didelė jėga. Buvau sužavėta serialą kuriančios kompanijos profesionalumu.
Esu senosios Konstantino Stanislavskio mokyklos atstovė, man visada reikia išsiaiškinti „viršuždavinį”. Šiame seriale noriu sujaudinti žiūrovą, nustebinti, kad ir lietuviškas serialas gali būti geras.
– Pati esate žmona, mama. Kaip sekasi įsijausti į senmergės vaidmenį?
– Vaidindama esu senmergių pusėje. Jei visuomenėje nėra tam tikro procento senmergių ir senbernių, vadinasi, yra per didelis visuomenės spaudimas atitikti tam tikrus standartus. Pavyzdžiui, mirk plyšk susituokti 23 metų.
Gyvenime sutikau daug nuostabių senmergių, kurios moka pasiaukoti, visada laikosi duoto žodžio, išklauso ir padeda, gali net naktį atvažiuoti, jei tau sunku.
Kad ir režisierė Dalia Tamulevičiūtė. Jos auklėtiniai jai buvo kaip vaikai. Taip pat mano dėstytoja Klaipėdoje Romalda Lukoševičiūtė. Manau, senmergė – tai ne būdo bruožas, o socialinis statusas.
– Bet epitetas „senmergė” dažnai kabinamas tarsi neigiama etiketė.
– Aš parodysiu, kad tai gerai! Kiekviename kolektyve yra pasiaukojančių, darbščių, bet yra ir skundikų, tinginių. Taip ir senmergių yra visokių.
Pasitaiko netekėjusių moterų, kurios nuolat skundžiasi, bamba, kitiems gadina nuotaiką, jų adresu žodis „senmergė” išsprūsta negatyvia prasme. Kita vertus, kiek būna ištekėjusių žiežulų!
Mano vaidinama Danutė susitaikiusi, kad būdama tokios išvaizdos niekada neištekės. Aš irgi niekada nepretendavau į gražuoles. Gal tik gimdymas mane ir pagražino. (Juokiasi.)
– Yra net toks prancūziškas grožio receptas, pagal kurį ilgiau norėdama išlikti graži moteris turi pagimdyti būdama vyresnė nei 40 metų. Jums ir tai pasiteisino?
– Aš pajutau daugiau atsakomybės. Turiu žinoti, kas yra puponautai, mokėti skraidyti kaip Žmogus-Voras. Manau, tai ir yra mano jaunystės eliksyras.
Nėra nieko liūdniau kaip graži moteris niūriu veidu. Gražių veidų galiu pasižiūrėti vartydama žurnalus.
Dirbdama Seime įrodžiau, kad motinystė puikiai dera su darbu, karjera.
– Bet dėl bandymo derinti motinystę ir darbą sulaukdavote kritikos – vien koks skandalas kilo, kai Seimo posėdžių salėje žindėte sūnų.
– Šis pavyzdys įrodė, kad būti kitokiai – sunku, užtat tikiuosi, kad dabar daugiau moterų renkasi maitinti krūtimi savo vaikus ir daro tai ilgiau.
Tikiuosi, kad mamos ryžtasi žindyti viešose vietose, nes supranta, jog jų vaikų sveikata ir gyvybė svarbiau už kieno nors pastabas. Jeigu kam nors krūtis susijusi su seksu – tai jo problemos.
– Ką dar šiuo metu veikiate, be filmavimosi naujame seriale?
– Yra įvairių projektų. Teatre turiu keletą pasiūlymų, tačiau dar anksti apie juos kalbėti.
Netrukus pasirodys filmo „Valentinas vienas” tęsinys „Valentinas už 2rų”, kuriame taip pat vaidinu brandžią moterį.
Net Seimas išėjo į naudą, nes šioje juostoje vaidinu, kad dirbu Seime. Į tokį vaidmenį visai nesunku įsijausti – viskas iš gyvenimo. (Juokiasi.) Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
– Negi Seime buvo blogai?
– Ten, kaip ir kiekviename kolektyve, yra ir darbščių, ir tinginių. Ir visi tai žino. Ten nėra nei draugų, nei priešų, yra tik interesai.
Mano interesai buvo meno ir muzikos ugdymo sritis, taip pat šeimos politika, ikimokyklinis vaikų ugdymas. Norėčiau, kad grupės būtų mažesnės ir auklėtojos galėtų daugiau dėmesio skirti vaikams, o ne taikyti įvairias programas, kai berniukai persirengia mergaitėmis ir atvirkščiai.
Su vėjo malūnais sunku kovoti, bet aš pabandžiau. Bent jau mano įrengtas šeimos kambarys Seime liko.
Graudu, kai skandalus iš manęs darė savi kolegos, su kuriais seniau yra tekę dirbti. Man pačiai tai davė kantrybės, išmokė valdyti emocijas. Jaučiuosi pabuvusi geroje katorgoje. Mačiau ir daug puikios aktorystės pavyzdžių.
– Norėtųsi grįžti į tuos koridorius?
– Nenoriu grįžti. Jei nori dirbti, reikia komandos. Nenorėdama išduoti partijos vedlio Arūno Valinsko nuėjau į mišriąją parlamentarų grupę, o ten stebuklų nepadarysi, nes nėra bendros nuomonės.
– Baigusi kadenciją filmavotės BTV projekte „Atsargiai – moterys!”, buvote teisėja humoro laidoje. Ar sunku buvo grįžti į vaidybą po darbo Seime?
– Vaidindama neklausiu savęs, ar buvo profesinė pertrauka. Klausiu savęs, ar įsijaučiu į vaidmenį. Privalau vaidinti taip, kad žiūrovai nematytų, jog vaidinu.
– Kaip spėjate ir dirbti, ir pasirūpinti gausia šeimyna?
– Vyresnieji vaikai eina į mokyklą, mažieji – į darželį. Juos nuvežusi į miestą dar spėju Vingio parke pabėgioti, kad atsigaučiau, sustiprėčiau, sau labiau patikčiau.
Jeigu smegenis spaudžia, turiu darbų šiltnamyje. Mane nuramina paprasčiausia buitis. Supranti, kad esi mirtingas ir nėra čia ko susireikšminti.
Daug kam atrodau nepatogi, bet gyvenu taip, kaip ir visi žmonės: auginu vaikus, dirbu savo darbus.
Kepu pyragus, sausainius su aguonomis ir žinau, kad visa tai neišduos. Tai amžinos vertybės.
– Kaip sekasi jūsų vyrui Kęstučiui?
– Ačiū, gražus, kaip visada. Viską spėjame, gyvename, kaip ir visi žmonės.
A.Baukutės sutuoktinis režisūros ir teisės studijas baigęs Kęstutis Rupulevičius 2008 metų rinkimuose, kaip ir jo žmona, bandė patekti į Seimą su Tautos prisikėlimo partija, tačiau išrinktas nebuvo.
2009 metais K.Rupulevičius netoli Seimo vairuodamas nulaužė šviesoforą ir pabėgo iš įvykio vietos.
Incidentas jam kainavo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patarėjo postą – iš šių pareigų jis buvo atleistas dėl prarasto pasitikėjimo.
Netrukus A.Baukutės sutuoktinis pasiprašė išleidžiamas tėvystės atostogų, iki kol jų sūnui Rapolui sueis dveji metai. Vėliau jis liko namuose prižiūrėti ir jauniausios šeimos atžalos – Anupro.
2011 metais K.Rupulevičius buvo nubaustas už tai, kad prie neapdrausto ir techninės apžiūros neperėjusio automobilio vairo sėdo neturėdamas teisės vairuoti.
K.Rupulevičiui ir A.Baukutei tai antroji santuoka. Iš pirmos santuokos Kęstutis turi du sūnus: Martyną ir Tautrimą. Dabar jis rūpinasi A.Baukutės vaikais iš pirmosios santuokos Vakariu ir Gintare Marija. Kartu sutuoktiniai susilaukė dviejų sūnų – Rapolo ir Anupro.
