Nepaisant asmeninių santykių peripetijų, A.Pogrebnojui ir V.Simanavičiūtei pavyko per du dešimtmečius įtvirtinti savo prekės ženklą „A & V“.
1993 metais šį prekės ženklą sukūręs dizainerių tandemas džiaugiasi, kad vis dar dirba kartu, rašo "Lietuvos rytas".
Šįmet solidžią kūrybinę sukaktį švenčiantys dizaineriai nesigręžioja atgal: jiems neberūpi, kodėl subyrėjo asmeninė laimė.
Prekės ženklo pavadinimas „A & V“ skamba panašiai kaip ir garsių italų mados namų „D & G“ (dizainerių Domenico Dolce ir Stefano Gabbanos pavardžių pirmos raidės. – Red.). Kuo lietuvių dizainerių porai buvo patrauklus panašus trumpinys?
Aleksandras: Tokios sandaros logotipų yra daug. Ne mūsų problema, kad Lietuvoje daug kas žino „D & G“. Be to, mūsų ženklo grafinis piešinys – ne tik dvi raidės, bet ir rodyklė su taurele.
Vida: Mums toks pavadinimas tinkamiausias. Visai nesijaudiname, kad „D & G“ buvo pirmesni už mus. Daug kas turi panašiai skambančius pavadinimus – netgi Londone įsikūrusio garsaus Viktorijos ir Alberto meno muziejaus pavadinimas trumpinamas „V & A“. Kiekvieną ženklą reikia šifruoti, kad sužinotum daugiau informacijos.
– O kaip dalijatės kūrybinius darbus?
Vida: Dabar turime daug atskirų projektų. Aleksandras kuria savo, aš – savo. Dizaineris gali dirbti keliems prekės ženklams. Dabar nemažai kūrėjų taip dirba.
Prekės ženklas „A & V“ mūsų neapriboja. Aleksandras neturi manęs atsiklausti, jeigu kuria sporto drabužių kolekciją.
Aleksandras: Mes dirbame kaip muzikos grupė: išleidžia albumus, o kai kurie muzikantai dar kuria ir atskirai.
Jeigu susidarytų didelė kolekcija, ją pristatytume kartu. Bet kada ji bus, to nė vienas dar nežinome.
– Jus sieja ne tik darbas, bet ir trylika drauge nugyventų metų.
Aleksandras: Daug kam taip nutinka, jeigu kartu dirba.
– Bet gal darbas kliudė išsaugoti asmeninius santykius, kad jie iširo?
Aleksandras: Sudėtinga suderinti darbo ir asmeninius santykius. Apskritai su kuo nors gyventi po vienu stogu yra sudėtinga. Vienam irgi būtų nelinksma.
Vida: Gyvenimas yra sudėtingas, nes jis kada nors baigiasi. (Juokiasi.) Bet labai įdomu buvo derinti kūrybą ir asmeninį gyvenimą.
– Kai išsiskyrėte kaip pora, ar nekilo minčių sukti skirtingais keliais ir kuriant drabužius?
Vida: Išliko racionalus pagrindas. Jeigu apsimoka ką nors kartu daryti, galima tęsti darbus.
Aleksandras: Jeigu žmogus nenervina, galime dirbti drauge. Visa tai susiklostė savaime.
Dabar nereikėtų svarstyti, ar galėjo būti kitaip.
Vida: Aš jam neturiu jokių priekaištų dėl darbo, jis man – taip pat.
– Neturėjote ambicijų visam laikui užtrenkti durų?
Aleksandras: Nėra vienos priežasties, kodėl išsiskyrę kaip gyvenimo partneriai kuriame madą kartu.
Daugelis žmonių pykstasi, skiriasi, todėl mūsų atvejis nėra kuo nors išskirtinis.
Garsieji italų dizaineriai D.Dolce ir S.Gabbana seniausiai kartu nebegyvena, bet kartu kuria kolekcijas.
Vida: Bet jie tikriausiai apskaičiavo, kad jiems neapsimoka padalyti savo mados imperijos.
Aleksandras: Greičiausiai jiems kas nors ir neleido, nes turbūt pusė tos imperijos ne jiems priklauso. Apskritai pasauliniu mastu mada nėra susijusi su kančia ar blogumu. Ji skelbia gėrį.
Vida: 2010-aisiais nusižudė britų dizaineris Alexanderis McQueenas, bet visi tai pamiršo.
Liko vardas, o kolekcijas kuria kiti.
Kūrėjo gyvenimas sudėtingas, o žmonės nenori to girdėti. Visi iš mados laukia smagios pramogos.
Dėl to pasaulyje rengiamos mados savaitės.
– Dvidešimt metų kuriate madą. Ar jums patiems smagu tuo užsiimti?
Aleksandras: Visi supranta, kad mada gyvenime nėra pagrindinis reikalas. Neseniai buvau seminare, kurį vedė italė, dėstanti šiuolaikinę madą. Ji pabrėžė, kad mada – vienas kvailiausių užsiėmimų pasaulyje.
Vida: Tikra tiesa. Juk mada – įvairūs skudurai, apie juos tiek daug žmonių sukasi: vieni kuria, kiti demonstruoja, treti fotografuoja, ketvirti įsigyja ir dėvi.
Aleksandras: Mada – labai sureikšminta sritis.
Vida: Todėl žmones tai ir traukia. Mada prilygsta svarbiam politiniam įvykiui. Mados savaitės sulaukia panašaus atgarsio kaip valstybių vadovų susitikimai. Visi susirūpinę seka informaciją, kas bus madinga.
Tas žmogus, kuris įprastai perka drabužius mados namuose „Giorgio Armani“, neina į „Gucci“ saloną. Mat jis laikosi „Giorgio Armani“ kūrybos linijos.
O jeigu pirkėjas pagalvotų sveiku protu, pripažintų, kad jam nei tiek batų reikia, nei tiek kostiumų.
Suprantu tik garsias kino aktores, kurioms tenka žengti raudonuoju kilimu. Bet jos tikrai neperka tiek daug suknelių, nes jas garsenybėms paskolina dizaineriai.
– Koks jūsų požiūris į drabužių skolinimą Lietuvos garsenybėms?
Vida: Kartais paskoliname arba padovanojame.
Viena mūsų nuolat puošiamų žvaigždžių – atlikėja Alina Orlova.
Aleksandras: Bet Alina kartais ir siuvasi pas mus.
– Kokį etapą dabar išgyvena jūsų kūrybinis tandemas?
Vida: Lietuvoje mados verslas neuždirba tokių pinigų, kokius gauna pasaulio mados sostinių dizaineriai. Tačiau šis verslas įdomus ir malonus.
Aleksandras: Mados verslas nėra stabilus, tačiau per dvidešimt metų prie nepastovumo prisitaikiau. Kitokio būdo žmogus negalėtų dirbti tokio darbo, nes nuolat patirtų stresą. Juk kolekcija vieną sezoną gali būti sėkmingesnė, kitą – ne tokia sėkminga.
Vida: Per du dešimtmečius atsirado nemažai nuolatinių klientų, kurie yra pagrindiniai mūsų duondaviai. Jie pastovūs dėl to, kad keičiantis metų laikams jiems reikia naujo palto arba naujos suknelės.
Man įdomu dirbti su individualiais klientais, nes jie siūdinasi drabužius iš labai geros kokybės medžiagų – tokių audinių neišgalėtume pirkti kolekcijoms.
– Kaip planuojate kasdienes išlaidas, kai nežinote, kiek tą mėnesį uždirbsite?
Vida: Man įdomu taip gyventi. Juk kiekvieną vakarą neinu vakarieniauti į restoranus ir man prašmatnybių nereikia.
Aleksandras: Aš namuose pats paruošiu gardesnių patiekalų, negu restoranai patiekia, todėl į juos neinu.
Turiu daugiau laisvės negu kiti, todėl už tą laisvę turiu sumokėti tam tikrą kainą.
Vienas rusų dailininkas taikliai pasakė: „Labai gerai, kad man nėra darbo dienų, o yra tik dienos.“
Taip ir mums: galime dirbti šeštadienį, sekmadienį, bet leidžiame sau nedirbti ir savaitę.
Vida: Tik tiems, kurie dirba normuotą darbo dieną, atrodo, kad jie užsitikrina rytdieną. Bet tai – iliuzija.
Netgi aukštai vertinami vadybininkai, jeigu pardavimo kreivė staiga pradės kristi, gali būti atleisti iš darbo.
– Ar judu dar susitinkate išgerti arbatos?
Vida: Mes turime laiko ir galime išgerti arbatos, kartu apie šį bei tą paplepėti.
– Kokios pokalbių temos jums artimos?
Vida: Man labai gražus Aleksandro pusantrų metų sūnus Mykoliukas. Nueinu jo pasižiūrėti. Matau, kaip auga ramus ir protingas vaikas.
– Ar nekyla pavydas, kad Aleksandras susitvarkė gyvenimą – 2012-ųjų pavasarį sukūrė šeimą su manekene Monika, patyrė tėvystės džiaugsmus ir rūpesčius?
Aleksandras: Vidai viskas dar prieš akis.
Vida: Aš irgi jaučiuosi susitvarkiusi gyvenimą.
Mano gyvenimas niekada nebuvo netvarkingas. Dėl to, kad kas nors vedė arba ištekėjo, nevadinu, jog susitvarkė gyvenimą.
Nereikia nieko sakyti apie žmogų, kol jis nenumirė. Nors kai jis išeina iš šio pasaulio, ir tai ne visada supranti, ar susitvarkė gyvenimą, ar ne. (Juokiasi.)
