Kultinės laidos vaikams „Gustavo enciklopedija“ sumanytojas ir vedėjas A.Rakauskas pažįstamiems nesibaimina prasitarti, kad sode laiko keturias bantamų (šabo) veislės vištas ir du gaidžius: „Gal kas nors ir pamanys, jog esu kvanktelėjęs, bet auginti vištas įdomu. Jos nėra tokios kvailos, kaip daugelis mano.“
Vaikystės atostogų kaime prisiminimai A.Rakauskui, neretai vadinamam tiesiog Gustavu, ilgai nedavė ramybės.
Mat leisdamas vasaras pas močiutę jis mėgdavo lesinti ir stebėti nedideles vištas, liaudiškai vadinamas cukrinėmis arba perlinėmis.
Be to, Audriaus šviesaus atminimo tėvas, buvęs biologas Povilas Rakauskas sode prie Vilniaus taip pat laikydavo naminių paukščių, triušių, nutrijų, tvenkinyje veisė karpius.
Todėl vaikų pamėgtam Gustavui niekada nerūpėjo turėti šuns, nors juos daug kas laiko.
„Vištos – visai kas kita“, – savo išskirtiniais augintiniais džiaugėsi A.Rakauskas, pernai vasarą Vilniaus rajono Rudaminos kaimo turguje įsigijęs iš Japonijos kildinamų mažųjų kovotojų porelę.
Šviesių plunksnų vištą pavadino Blonde, o ryškiaspalvį gaidį – Buduliu. Mat gaidžio laikysena – išskėsti sparnai ir į priekį atkišta krūtinė – priminė humoro laidoje Rimo Šapausko kuriamą agresyvokai nusiteikusio Budulio personažą.
„Šitos veislės paukščius įsigijau atsitiktinai. Nenorėjau klasikinių ir trumpakojų pūkuotų vištų, todėl pamatęs bantamus apsisprendžiau pamėginti juos auginti.
Man gražu, kai vištos išsitiesia, išryškėja ilgas kaklas, o kai bėga, tampa panašios į stručius“, – pasakojo A.Rakauskas.
Kadangi tėvas sūnui paliko sodą, A.Rakauskas jame ir įkurdino Blondę su Buduliu. Porelei buvo skirtas pasakų namelį primenantis narvas, kurį sumeistravo buvęs Audriaus klasės draugas.
Šiltuoju metų laiku dieną naminiai paukščiai išleidžiami į kiemą, o naktį uždaromi savo vištidėje.
„Vištos ir gaidžiai nėra skirti maistui, man šie naminiai paukščiai – draugai“, – prisipažino penkiolika metų laidą vaikams kuriantis A.Rakauskas.
Laidos vedėjo šeima valgiui ruošti naudoja Blondės dedamus kiaušinius, tik dabar – pertrauka, nes atvėsus orams Blondė nustojo dėti.
Anksčiau višta per savaitę vidutiniškai padėdavo penkis kiaušinius. Jie nedideli: du kiaušiniai atstoja vieną tradicinės dedeklės kiaušinį.
Tačiau šios veislės vištų kiaušinyje trynio daugiau negu baltymo. Skonis – kaip kaimiškų kiaušinių. O lukšto spalva – lyg kavos su pienu. Be to, kiaušiniai truputį šlakuoti.
A.Rakauskui buvo įdomu stebėti, kaip Blondė tapo perekšle.
„Prieš didžiąsias permainas višta blaškėsi.
Nutariau nebeimti kiaušinių iš gūžtos. Padėjusi šešis kiaušinius Blondė užtūpė juos.
Buvau nustebęs, kad ji, pirmametė perekšlė, žinojo, kaip elgtis. Matyt, gamtos šauksmas diktavo elgseną.
Kai ji užtūpė kiaušinius, kartą per dieną išeidavo į lauką tik palesti“, – perėjimo stebėjimais dalijosi vaikų pamėgtas Gustavas.
Kai višta perėjo, gaidys pasijuto vienišas.
Tuomet jis lyg šuo vaikščiojo Audriui iš paskos. Atrodytų, kad tokiu elgesiu gaidys pripažino tik vienintelį savo šeimininką.
Budulis tapo neprognozuojamas. Nutaisęs agresyvią pozą gaidys kartais pagąsdina Audriaus motiną Virginiją ir žmoną Danguolę.
Paukštis pašoka suaugusiam žmogui iki krūtinės ir spirdamas kojomis greitai lyg spyruoklė atšoka. Peštukas gali spėti nagais ar snapu aukai įdrėksti iki kraujo.
Bet Audrius griebdavosi už galvos nežinodamas, ką daryti, kai gaidys imdavo skriausti perekšlę.
Paukštis šeimininkui atrodė labai susinervinęs: Budulis nesuprato, kodėl Blondė nevaikšto kartu su juo. Kai ji išeidavo palesti, gaidys puldavo jos kapoti.
Šeimininkas Blondės ir Budulio konfliktą vis dėlto išsprendė: bičiulio jis paprašė sumeistrauti dar vieną vištidę ir joje įkurdino skriaudėją.
„Juk panašiai sprendžiamos smurto šeimoje problemos: policija smurtautojui kurį laiką neleidžia artintis prie aukos namų“, – vištų ir žmonių gyvenseną palygino pašnekovas.
A.Rakauskui ne mažiau nerimo sukėlė ir džiugios permainos vištidėje – 21-ąją perėjimo dieną išsirito keturi gelsvi riešuto dydžio viščiukai.
„Išsigandau išvydęs tokius mažus gumulėlius: tikėjausi, kad jie bus didesni. Baiminausi, ar liks gyvi, bet viščiukai augo lyg ant mielių“, – patirtimi dalijosi A.Rakauskas.
Kurį laiką jis nežinojo, kiek iš jauniklių išaugs vištų, kiek gaidžių, nes pagal išorinius požymius iš pradžių nebuvo matyti.
Televizijos laidos vedėjas nerimavo, kad iš keturių viščiukų neišaugtų visi gaidžiai. Jam norėjosi turėti daugiau vištų. Juk jos dės kiaušinius ir ateityje perės.
Šeimininko lūkesčiai išsipildė: apsiplunksnavus jaunikliams išryškėjo, kad tarp jų – trys vištos ir gaidys.
Kai viščiukai ūgtelėjo, Blondė, lyg norėdama susitaikyti su Buduliu, vasarą eidavo tūpti į jo vištidę.
Viščiukai eidavo iš paskos, bet Blondė jų neleisdavo – stovėdama vištidės tarpduryje jiems kirsdavo snapu.
Dabar A.Rakauskui vėl tenka spręsti galvosūkį: ar sutars kieme du gaidžiai? Iš jauniklių jau susikūrė porelė. Laidos vedėjas svarsto, ar nereikėtų jos kam nors atiduoti, mat šeimininkas abejoja, ar dvi šeimos nesipeš.
„Gaidžiai kartu giedos, gal susigyvens? Bet nelabai tikiu, kad taip bus. Greičiausiai, kai jauniklis subręs, pradės peštis su vyresniuoju, juolab kad tai – peštukinė veislė“, – abejonėmis dalijosi „Gustavo enciklopedijos“ vedėjas.
Budulio balsas toks skardus, kad pažadina ne tik šeimininkus, bet ir jautriai miegantį kaimyną.
Dėl to jis nėra labai patenkintas, tačiau giedotojas gyvena gamtos ritmu: vasarą gieda pusę šešių ryto, šaltuoju metų laiku – septintą.
Artėjant žiemai Audrius vištas perkels į rūsį, kuriame išliko dar jo tėvo įrengta vištidė.
Audrius šią patalpą pavertė kone rojumi vištoms – įtaisė apšvietimą, kuris įsijungia nustatytu laiku. Šviesa įsijungia rytą, o vakare užgęsta.
„Vištidėje pakanka šviesos, šilumos, erdvės ir kviečių. Sukūrus tokias laikymo sąlygas, tikėtina, kad jauniklės sausį pradės dėti kiaušinius“, – naujais metais dovanų iš vištų laukia A.Rakauskas.
