Aštrių pasisakymų nevengiantis menininkas pats išbandė žaliavalgišką mitybą. Pasak jo, gyvas maistas tikrai gali būti skanus – daug svarbiau tai, kaip jis paruoštas. Kita vertus, nors skoniu jis liko sužavėtas, tikino, kad nuolat taip valgyti negalėtų. „Man tas skirstymas truputį juokingas. Aš irgi valgau salotas – tai tą dieną aš jau vegetaras? Nors ne, gal žaliavalgis. Svarbu neperlenkti į vieną pusę, valgyti reikia viską“, – sakė jis.
Su žmona Monika Račiūnaite-Pogrebnoje gyvenantis dizaineris namuose stengiasi gaminti kuo įvairesnį maistą. Tačiau gamindamas maistą jis kreipia dėmesį į jo sezoniškumą ir perka tai, kas tuo metu šviežia. „Mėgstu nueiti į turgų. Ten ir renkuosi: pirkti morkas ar uogas. Daug sveikiau valgyti natūraliai užaugintus vaisius ir daržoves, o ne galvoti, kad jeigu apskritai tai daržovė – vadinasi, sveika“, – tikino A.Pogrebnojus.
Dizaineris išsidavė turintis silpnybę jūrų gėrybėms, todėl net ir gardžiausią žaliavagišką patiekalą jis galėtų iškeisti į karališką krevetę, omarą ar šviežiai keptą tuną. „Kad ir kaip būtų skanu valgyti tą gyvą maistą, drąsiai išmanyčiau į žuvį net nedvejodamas“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, kad ir kaip garsiai būtų kalbama, kad žmogaus organizmui nereikalingas gyvulinės kilmės maistas, jis įsitikinęs, jog atprasti nuo vaikystėje pamėgtų močiutės kotletukų nėra taip paprasta. „Visi juos valgė. Net manau, kad ir dabar valgo, gal tik pasislėpę. Apskritai, įtariu, kad kiekvienas vegetaras ar žaliavalgis namuose turi pasislėpęs kraujinės dešros gabalą. Nebūtinai jį valgo – galbūt pasižiūri, pasisveikina, pakalba ir toliau valgo savo žalumynus. O net jei taip ir nedaro, tai kaupia atsargas, kad galėtų pradžiuginti netikėtai į svečius užsukusius draugus“, – juokais kalbėjo dizaineris.
Sveiko maisto šalininkus jis priskiria tam tikram judėjimui, tačiau stebisi, kodėl nemaža dalis visuomenės sunkiai priima naujas idėjas: „Žaliavalgiai yra geri ir intelektualūs žmonės. Nelabai įsivaizduoju juos piktus, surūgusius, sunkiai įsivaizduoju ir su treningais gliaudančius saulėgrąžas. Nors tai turbūt irgi jau būtų žaliavalgystė. Tiesiog siūlyčiau nebijoti. Nei to žodžio, nei naujų mitybos būdų.“
