Pernai pavasarį Violeta kreipėsi į policiją ir atskleidė seniai jos šeimoje tvyrančias negeroves. Paaiškėjo, kad viešumoje idealios laikytos poros kasdienybė toli gražu nealsuoja romantiška meile ir pagarba.
V.Štenger pasakojo, kad linksmus vakarėlius mėgstantis, televizijos projektuose dalyvaujantis jos vyras ne kartą prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą.
Prieš susitinkant pokalbio su Violeta, man į rankas papuolė 2010 metų pradžioje rašytas straipsnis apie E.Štengerio-Mundžio dalyvavimą televizijos laidoje „Be grimo”, kur jis pareiškė savo nuomonę apie smurtą prieš moteris.
Vyras kalbėjo, jog šeimose smurtaujama todėl, kad aukomis tapusios moterys tai leidžia.
„Tai aukos apsisprendimo klausimas. Aš pažįstu moterų, kurios nėra patenkintos savo vyrais – bet ne dėl to, jog prieš jas fiziškai smurtauja, o dėl to, kad vyrai joms neleidžia užsiimti kokia nors veikla, priekaištauja dėl išleistų nedidelių pinigų ir jos su tuo sutinka. Tai lygiai toks pat, tik psichologinis smurtas”, – tada kalbėjo E.Štengeris-Mundis.
Jau ilgokai sutuoktiniai Štengeriai gyvena atskirai. E.Štengeris daugiausia laiko praleidžia Rygoje. Violeta nesiruošia su vyru klijuoti sudužusių santykių. Moters troškimas – kuo greičiau išsiskirti ir atversti naują savo gyvenimo puslapį.
Į susitikimą Vilniaus centre V.Štenger atskubėjo iš ryto. Pasirinktas laikas jai buvo patogiausias – pirmaklasė duktė Paulė tuo metu buvo mokykloje.
„Jau bus ketvirtas kartas, kai peržengiu pirmos klasės slenkstį, – nusijuokė Violeta. – Pati lankiau, po to aštuoneriais metais jaunesnę seserį lydėdavau į mokyklą, vėliau pirmokas buvo sūnus Patrikas, o dabar – duktė Paulė.”
Iš Belmonto, kur gyvena nedideliame bute, įrengtame Provanso stiliumi, Violeta atvyko draugės paskolintu automobiliu.
Sutuoktinis, išsikraustęs iš namų, pasiėmė gimtadienio proga jai dovanotą automobilį „Lexus”.
Sušilus orams V.Štenger net ir tolimus atstumus įveikdavo dviračiu.
„Pedalus mindavau labai gražiomis vietomis – Mindaugo tiltu, Katedros bei Rotušės aikštėmis.
Važiuojant dviračiu galima paspoksoti į žmones, pajusti miesto aromatą ir dvasią. Man ypač patinka pavasaris, kai aplinkui viskas žydi.
Nors kiekvienas metų laikas savaip žavus. Ir žiemą gražu, kai sninga dideliais kąsniais. Tai labai romantiška. Mes gyvename prie Belmonto, su rogėmis traukiame į mišką”, – svajingai šyptelėjo pašnekovė.
* * *
– Jūsų balse girdėti optimistinės gaidos. Veide matau šypseną. Kokios nuotaikos dabar tvyro širdyje?
– Vasara galėtų būti ilgesnė. Galėtume pigiau gyventi. Kiekvieną vasaros rytą pasidarydavau kokteilį – iš dilgėlių, garšvų, kriaušių ar obuolių.
Prie mano medinio namo yra nedidelis sodas, netoliese ošia miškas. Pievoje prisiskindavau vaistinių augalų ir ruošdavau kokteilius, juos paskanindavau vaisiais, medumi, datulėmis.
– Sveikuoliškai maitinatės labiau dėl mados ar įsitikinimų?
– Po to, kai prieš ketverius metus susirgau onkologine liga, pradėjau domėtis sveika mityba.
Kai tave įtraukia į sergančiųjų vėžiu įskaitą, pakimbi tarp gyvenimo ir mirties. Tada padarai daug perversmų.
Apie savo ligą dar niekam iki šiol neatviravau. Realiai suvokiau, kad esu viena su negalia ir tik aš viena galiu ją įveikti arba pasiduoti.
Kas iš to, jei būčiau bandžiusi ieškoti paguodos? Gal tą akimirką būtų palengvėję, tačiau tik pati turėjau nuspręsti, kokį gydymą pasirinkti.
Vienas gydytojas man patarė daryti operaciją, kitas aiškino: jei pajudins auglį, jis dar labiau išplis, ir man liks gyventi vos keturi mėnesiai.
– Kaip jums kilo mintis pasitikrinti sveikatą? Ar jautėte kokių nors skausmų?
– Jausdavau nuovargį, bendrą organizmo silpnumą. Bet kurį laiką į tai nekreipiau dėmesio, maniau, kad senstu ir tokia būsena yra natūrali.
Vis dėlto apsilankiau pas kelis gydytojus. Jų nuomonės buvo skirtingos. Džiaugiuosi, kad konsultavausi ne su vienu specialistu.
– Kaip siaubinga išgirsti blogą žinią.
– Kai tau nustatoma diagnozė ir plazda mirties vėliava, supranti, kad yra du variantai – pasveiksi arba greitai mirsi.
Buvo skaudu žinant, kad tau nėra nė keturiasdešimt metų, turi planų, nori mokytis, auginti vaikus, pamatyti anūkus, bet viso to gali netekti.
Daugiau skaitykite žurnale „Stilius“.
