Už apsilankymą prašmatniuose vakarėliuose žvaigždės gauna pinigų?

Nesvarbu, siuvate drabužius, tapote paveikslus, dainuojate, šokate ar vedate televizijos laidą. Jei šie darbai jus išpopuliarino, galite gauti pinigų už tai, kad tiesiog maloniai praleisite laiką. Žinoma, jei tas populiarumas sukauptas šiek tiek didesnėje šalyje nei Lietuva.

Tai jokia paslaptis – kai užsienio žurnaluose matote reportažus apie vakarėliuose mandagiai besišypsančias garsenybes, galite būti beveik tikri, jog vyno taurę prie lūpų jos kelia ne už dyką.

Maskva žino, kaip reikia linksmintis. Reikia tik pažinoti tinkamus žmones ir galima kiekvieną dieną vaikščioti po vakarėlius ir pristatymus spaudžiant ranką iš televizoriaus pažįstamiems žmonėms.

Vakarėliai, kuriuose vaikštinėja, pavyzdžiui, Patricia Kaas, Anastasija Voločkova ar Filipas Kirkorovas, nieko nestebina.

Iš šalies gali atrodyti, kad įžymybės tiesiog labai mėgsta linksmintis, tačiau tikrovė šiek tiek kitokia.

Dažniausiai toks vizitas, kurio metu dainininkui nė nereikia dainuoti, primabalerinai – šokti, o futbolininko niekas neprašo spardyti kamuolio, vis tiek turi savo kainą.

Rusijos artistų honorarai solidūs, ypač kai jų prašoma padainuoti uždarame vakarėlyje ar įmonės pristatyme.

Prieš keletą metų į Vilnių užsukęs garsus rusų humoristas Maksimas Galkinas šypsodamasis pasakojo apie naujametį laikotarpį ir vieną Maskvos gatvę, iš kurios neišlenda visą savaitę.

„Ten – vien didelių įmonių biurai. Kiekvienas jų rengia šventinį vakarėlį, kuriam reikia vedėjo. Vienas vakarėlis – 11 valandą ryto, kitas – 15 valandą, trečias – 19 valandą. Taip ir lakstome pirmyn atgal prasilenkdami su kitais laidų vedėjais ir dainininkais”, – kalbėjo Maksimas.

Tokios paslaugos kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, tačiau įžymybę į vakarėlius galima prisivilioti ir pigiau.

„Rusijoje – didžiulė konkurencija. Vyksta labai daug renginių, o jei atidarai parduotuvę ar galeriją, tau būtina patraukti žiniasklaidos dėmesį.

Štai į tokius renginius ir samdomi garsūs žmonės, kurie tiesiog stovi, geria vyną, spaudžia rankas ir šypsosi fotografams. Tai visiems priimtina, visi tai supranta. Tai – antrinis garsenybių pajamų šaltinis”, – „Lietuvos rytui” pasakojo vienos Maskvos renginių agentūros savininkas.

Pasikviesti galima kone bet kurią garsenybę – viskas priklauso nuo pasiūlytos pinigų sumos.

Pavyzdžiui, kalbama, kad ir Lietuvoje viešėję TV laidų vedėjai ir aktoriai, dalyvavę populiariame projekte „Prožektor Paris Hilton”, už apsilankymą tokiame vakarėlyje Maskvoje ima po du tūkstančius JAV dolerių. Išskyrus Ivaną Urgantą – vienas populiariausių šių dienų Rusijos TV laidų vedėjų kainuoja brangiau.

Jei norėsite, kad jūsų parduodamus kilimus, baldus ar automobilius savo apsilankymu pašlovintų Ala Pugačiova ar kiti Rusijos šou verslo sunkiasvoriai, tai kainuos brangiau. Bet ne tiek brangiai, kiek kainuotų užsakytas tų pačių artistų koncertas.

Nauda užsakovui? Pirmiausia – tikimybė, kad renginį pastebės žiniasklaida, o tai suteiks puikią reklamą verslui ar konkrečiam produktui.

Tai ne tik Rusijoje populiarus reiškinys. Internete surasite dešimtis agentūrų, kurios siūlo į jūsų vakarėlį atgabenti garsius Vakarų dainininkus, aktorius ar net Holivudo žvaigždes.

Vienoje jų atvirai rašoma, kad JAV kino aktoriaus, „Oskaro” laimėtojo Kevino Spacey vizitas kainuotų maždaug pusę milijono litų. Tiesa, aktorius gali ne tik pabūti svečiu, bet ir perskaityti kalbą. Nuo to irgi priklauso kaina.

„Karaliaus kalbos” ir kitų žinomų filmų žvaigždė Colinas Firthas kuklesnis – jo honoraras už asmeninį vizitą esą prasideda nuo maždaug 100 tūkstančių litų. Pasikviesti galima ir aktorių Ashtoną Kutcherį, grupės „Jamiroquai” lyderį Jay Kay, net Holivudo žvaigždę Johną Travoltą.

Lietuvoje prie kvietimų į pristatymus ir atidarymus jau pamėgta išvardyti bent trisdešimties žinomų žmonių, kurie „būtinai apsilankys”, sąrašą. Tiesa, kaip „Lietuvos rytui” tvirtino renginių organizatoriai, apie jokius honorarus nekalbama.

Kai kitą kartą fotoreportaže iš renginio vėl pamatysite Žilviną Grigaitį ar Skaivą Jasevičiūtę, galite būti ramūs – jie dėl to nepraturtėjo.

Kokie ten mokėjimai už apsilankymą – mūsų šalyje dažnai net ir profesionalias atlikėjų paslaugas pabandoma gauti už dyką.

„Būna tokių linksmų pasiūlymų – atvykite į mūsų vestuves, mes jus kaip svečius kviečiame, skaniai pavaišinsime, na, gal dar truputį pagrosite”, – juokdamasis pasakojo grupės „Rondo” lyderis Aleksandras Ivanauskas.

Prieš porą metų Lietuvoje su trenksmu prisistatė viena tarptautinė agentūra, kuri žadėjo Lietuvos garsenybes „pardavinėti” kaip vakarėlių svečius. Bet ji greitai pritilo.

Lietuvos koncertų rengėjai prieš keletą metų stebėdamiesi aptarinėjo iš Maskvos atskriejusį pasiūlymą.

Ten įsikūrusi pramogų verslo agentūra ragino pasinaudoti galimybe į Lietuvą pasikviesti Pierre’ą Richard’ą – prieš keletą dešimtmečių vaidmenimis populiariose kino komedijose išgarsėjusį prancūzų kino aktorių, kuris kadaise buvo itin mėgstamas tuometėje Sovietų Sąjungoje.

Jo vizitas Lietuvoje būtų kainavęs solidžią sumą, tačiau maskviečiai nustebo paklausti, kokį spektaklį aktorius ketina vaidinti.

Paaiškėjo, kad buvo siūloma aktorių tiesiog pasikviesti vakarieniauti.

Anot rusų, viešnagės Lietuvoje išlaidos ir aktoriaus honoraras būtų padengti kitų vakarienės svečių, nusipirkusių bilietus, lėšomis.

Esą tikrai neturėtų trūkti žmonių, kurie už progą pasėdėti prie stalo su garsiu aktoriumi ir gauti jo autografą norėtų pakloti solidžią sumą.

„Sulaukę atsakymo, kad Lietuvoje toks vakaras mažai ką sudomintų ir pinigų niekas nemokėtų, aktoriaus atstovai liko labai nustebę”, – prisiminė koncertų organizatoriai.

Renginių agentūros „UZI Group” vadovė, TV laidų vedėja

„Per septynerius darbo metus neteko patirti, kad į vakarėlius einantys žmonės gautų honorarus. Jei kas nors ir paprašytų užmokesčio už tai, kad ateina į renginį, nemanau, jog gautų. Lietuvoje to nėra. Žmonės, kurie ateina į vakarą, pinigų už tai neprašo. Tačiau tai nereiškia, kad juos lengva pasikviesti. Renginių vis gausėja, tad savo vertę suprantantys žmonės renkasi, kur eiti. Jie svarsto, koks tai renginys, kokiame kontekste bus matomi, kaip tai paveiks jų įvaizdį. Jau yra nudegusių, kai, pakviesti į vienokį vakarą, atėję randa visai kitokį – visiškai nesubtilų reklaminį. Labai daug lemia asmeninis ryšys, bendravimas, paaiškinimas, koks tai renginys ir kodėl jame yra prasmės apsilankyti. Žinomų svečių sąrašas reikalingas, kad į renginį daugiau dėmesio atkreiptų žiniasklaida, ir svečiai tai puikiai supranta. Tačiau naudos gauna ir jie patys – reklamuodami savo veidą, sykiu atkreipia dėmesį į savo darbus, kuriais uždirba pinigus. Teko dirbti ir užsienyje, bet ten rengiame uždarus įmonių vakarus ir, kiek žinau, garsūs svečiai tikrai nėra samdomi. Jie už pinigus atvyksta į kitokio pobūdžio renginius – įvairius atidarymus, pristatymus, kuriems reikia paviešinimo. Be to, slavai gal kiek labiau mėgsta patosą, jiems labiau norisi parodyti savo galimybes ir įtaką. Man tikrai nėra tekę girdėti, kad Lietuvoje būtų mokama tiesiog už žmogaus apsilankymą.”