Justas mylimajai pasipiršo praėjusią vasarą Italijoje, ant stačios uolos trijų kilometrų aukštyje. Jausmus, užsimezgusius šokių aikštelėje, vainikavo vestuvių valsas Vilniaus rotušėje, į kurią buvo pakviesti visi bažnytinėje ceremonijoje dalyvavę jaunųjų artimieji, draugai ir šeimos nariai. Iš viso susirinko beveik pusantro šimto svečių – pakviestųjų sąrašas buvo pildomas iki pat paskutinės dienos.
Vestuvių išvakarėse jaunuosius palaimino Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, kurio paskaitos Rotušėje klausėsi ir Justas su Jekaterina. „Kai jis paėmė mus už rankų, užplūdo neįtikėtina karščio banga – prisilietimas tiesiog įelektrino“, – sako Jekaterina.
Per trejus draugystės metus Justas ir Jekaterina triskart tapo Europos Lotynų Amerikos šou šokių kategorijos vicečempionais, dusyk pateko į Pasaulio čempionato finalą.
Vestuvės tapo tarsi atskaitos tašku, lemties ženklu, po truputį turinčiu nustumti šokius į praeitį. „Tenka imtis vis daugiau atsakomybės, norisi stabilumo versle ir gyvenime. Deja, profesionalūs šokiai ir verslas – sunkiai suderinami dalykai“, – sako Justas. Ir nors Jekaterinos akyse dar spindi noras šokti, ji pritaria Justui – sprendimas abiejų aptartas ir jau priimtas.
Jaunoji bažnyčioje vilkėjo elegantišką dizainerės iš Lenkijos suknelę. Ta pati dizainerė daug metų kūrė jai scenos apdarus. Justas vestuvinį kostiumą pasisiuvo Lietuvoje. Viską nuosekliai planuojantis verslininkas drabužį įsigijo tokį, kurį dėvėti galės ir po vestuvių.
Oficialusis vestuvių pokylis Rotušėje baigėsi penktą valandą. O jau po po kelių valandų džinsais persirengę vestuvininkai grįžo atgal į neatpažįstamai pasikeitusią Vilniaus rotušę. Vietoje klasikinių gėlių kompozicijų ir oficialios atmosferos svečiai atsidūrė jaunatviškam vestuvių siautuliui parengtoje erdvėje, kurioje iki pat ryto skambėjo klasikinis rokas ir vyko šokių kovos.
