„Aš nuolat sakau, jei Žemaitė, sulaukusi 50 metų, pradėjo rašyti eilėraščius, aš, būdama 60 metų, galiu uždainuoti.
Per savo pasirodymus ne tik dainuosiu, bet ir monologus kalbėsiu. Noriu liaudį pajuokinti, noriu parodyti, kad vyresnio amžiaus vienišos moterys vis dar turi ką veikti. Žiūrėkit – iš pradžių Šarkienė iš Vilniaus uždainuos, o paskui gal dar kokia Stasė iš Balbieriškio“, – kalbėjo R.Šarkienė.
Tiesa, tokia Raisos iniciatyva pramogų pasaulyje vertinama nevienareikšmiškai. Būta pareiškimų, kad Raisa nesugeba dainuoti, todėl jai tai daryti derėtų tik duše. Pati R.Šarkienė juokiasi, kad ji dar gali dainuoti vonioje, paplūdimyje, baseine ir t.t. Anot Raisos, žmonės piktai apie ją kalba dėl pavydo.
„Metų aš nesigėdiju, nes labai gerai atrodau. Iki šiol turiu gražias kojas, neturiu celiulito, prisižiūriu savo figūrą. Aš nenoriu pasakyti, kad esu graži, bet vis dėlto aš simpatiška moteris, prisižiūrinti save. Na, bet koks aplinkinių pavydas! Kam taip niekinti žmogų ir sakyti, kad aš klausos neturiu? Juk ir Deivydas Zvonkus, ir Valdemaras Frankonis sakė, kad aš turiu nerealią klausą, – pasakojo pašnekovė. – Lietuvoje manoma, kad jei tau netoli pensinis amžius, tai tu turi pirštines megzti, poteriauti ir anksti gulti. Žinokite, Šarkienė to nedarys ir Lietuva manęs neparklupdys.“
Po mėnesio 57-ąjį gimtadienį švęsiančiai Raisai liūdna, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra palaikomi. Juolab, kad ji nė nenori tapti scenos diva. R.Šarkienė pripažįsta suprantanti, kad jai dar daug reikia dirbti, todėl nuoširdūs jos pasirodymai tiesiog praskaidrintų vienišų moterų dienas.
„Aš noriu gero ne tik sau, bet ir žmonėms. Kodėl man nepabendravus su tomis vienišomis moterimis? Aš kiekvieną žmogų palaikau, nes pati kenčiau badą ir kitas nelaimes. Užtat kai mane pradeda kas nors žeminti, prisimenu, kad aš stoviu daug aukščiau už tą žmogų. Dabar aš nieko nebijau – spjaukit man į veidą, ir aš jį nusivalysiu.
Tokių moterų, kaip aš, Lietuvoje yra labai nedaug. Tad leiskite mums pasireikšti, palinksminti liaudį. Juk aš neatimu dainininkų duonos. Reikia džiaugtis, kad žmogus kažką gali ir daro. Tuo labiau, jei tai pensinio amžiaus moteris“, – įsitikinusi Raisa.
